Šiais laikais tokią problemą galima efektyviai išspręsti į racioną įtraukus grybus, kurių parduotuvėse galima rasti ištisus metus.
Anot gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, priklausomai nuo to, kaip bus paruošti, šie grybai naudingi vėžio, diabeto ir nutukimo prevencijai.
Sveikatai palankių medžiagų gausa
Anot sveikatai palankios mitybos konsultantės gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, pievagrybiai dėl savo skoninių bei maistinių savybių yra vienas populiariausių amerikiečių bei europiečių vartojamų grybų: „JAV pievagrybiai sudaro net 90 proc. visų suvalgomų grybų. Europoje tai taip pat vienas pagrindinių valgomų grybų. Jei kalbėtume apie maistinę vertę, šie grybai turtingi skaidulomis, kurios yra sveikatai palanki angliavandenių forma. Taip pat juose yra baltymų, į kurių sudėtį įeina praktiškai visos nepakeičiamos (būtinosios) aminorūgštys. Dėl to pievagrybius, kaip baltymų šaltinį, rekomenduojama įtraukti į racioną asmenims, kurie mažina gyvūninės kilmės produktų vartojimą.“
Pasak dietologės, pievagrybiuose taip pat yra didelis kiekis naudingųjų medžiagų, tokių kaip geležis, varis, cinkas, magnis, kalis, kalcis ar manganas.
„Randama ir visų B grupės vitaminų: B1, B2, B3 bei B12 pėdsakų. Priklausomai nuo auginimo būdo, pievagrybiuose randama ir vitamino D2, o žmogaus organizmas šią vitamino D formą gali paversti į mums naudingąją vitamino D formą.
Be to, pievagrybiai pasižymi priešuždegiminėmis medžiagomis, įvairiausiais fenoliniais junginiais. Jie svarbūs žmogaus organizmo antioksidaciniams procesams. Priklausomai nuo to, kaip bus paruošti, šie grybai naudingi vėžio, diabeto, nutukimo, kitų, su lėtiniu uždegimu susijusių, ligų prevencijai“, – teigia gydytoja dietologė.
Nėra kaloringi, bet reikėtų atsižvelgti į paruošimą
Dėl gausos žmogui naudingų maistinių medžiagų prievagrybiai priskiriami maistingiems produktams. Taip pat šis grybas yra nekaloringas (100 g pievagrybių turi vos 20 kcal).
Gydytoja dietologė ragina atsakingai pasirinkti pievagrybių gaminimo būdą, kad iš naudingo produkto jis nevirstų pridėtais riebalais turtingu patiekalu: „Kalorijų gausa atsiranda tuomet, kai pridedama papildomų ingredientų: sviesto, grietinės, spirgučių. Žinoma, maistingų medžiagų kiekis pievagrybiuose keičiasi nuo jų, maistui naudojamos formos, nes, pavyzdžiui, konservuoti pievagrybiai dažniausiai būna apvirti su įvairiais marinatais, o termiškai juos apruošus, sumažėja vitaminų.“
Gydytoja dietologė atkreipia dėmesį, kad pievagrybius į mitybos racioną turėtų įtraukti žmonės, reguliuojantys kūno masę: „Šiuose grybuose yra pakankamai didelis procentas geros sudėties baltymų, taigi, ilgiau išlieka sotumo jausmas. Kalbant apie tai, kiek reiktų ar galima būtų grybų suvalgyti per dieną, tai tokių rekomendacijų kaip ir nėra. Maisto piramidėse pievagrybiai dažniausiai priskiriami prie daržovių. Daržovių norma, kaip žinoma, yra ne mažiau kaip 400 g per dieną ir dalis šio kiekio tikrai gali būti grybai.“
Vietinėse fermose auginamas grybas
Anot prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos, parduotuvėse prekiaujama Lietuvos grybų fermose užaugintais pievagrybais: „Jie auginami visus metus, tačiau paklausa svyruoja. Ji žemiausia rudenį, kai miškuose ir taip yra daug sezoninių grybų, o aukščiausia – per didžiąsias metų šventes.“
Renkantis pievagrybius ekspertė rekomenduoja visada patikrinti pakuotę ir įsitikinti, jog grybai yra švieži.
„Pasiruošę gaminti, atidarykite pakuotę ir apžiūrėkite, ar ant grybų nėra gedimo ar pelėsio požymių. Išmeskite visus susiraukšlėjusius ar pakitusios spalvos grybus. Taip pat, prieš ruošdami pievagrybius, juos lengvai nuplaukite po tekančiu vandeniu. Jokiu būdu nemirkykite, nes jie greitai sugers vandenį ir taps minkšti. Be to, jei grybai turi kietus kotelius arba kokių nors dėmių, nupjaukite jas peiliu. O vėliau supjaustykite pievagrybus norimo storio griežinėliais arba palikite juos sveikus, priklausomai nuo jūsų pasirinkto recepto“, – rekomenduoja O. Suchočeva.
Maisto technologai kviečia pasigaminti unikalų filo tešlos pyragą su grybais ir špinatais.
Pyragui reikės:
- 4 šaukštų aliejaus;
- 2 vnt. svogūnų;
- 400 g rudųjų pievagrybių;
- 3 skiltelių česnako;
- 20 g avižinių dribsnių;
- 25 g graikinių riešutų;
- 150 g minkšto ožkos sūrio;
- 50 g kietojo sūrio;
- 700 g špinatų;
- 0.5 vnt. citrinos;
- 4 vnt. „filo“ tešlos;
- 50 g sviesto;
- 0.5 šaukštelio džiovintų raudonėlių;
- 50 g migdolų drožlių;
- druskos ir pipirų pagal skonį.
Kaip gaminti
Gilioje keptuvėje įkaitintame aliejuje apkepkite stambiai supjaustytus grybus ir susmulkintus svogūnus. Juos retkarčiais pamaišydami kepkite apie 10 min. Suberkite susmulkintą česnaką ir pakepkite dar 2 min.
Virtuviniu kombainu sumalkite avižas ir graikinius riešutus iki miltelių. Juos suberkite ant iškeptų grybų ir išmaišykite.
Ožkos sūrį supjaustykite, kietajį sūrį sutarkuokite. Sumaišykite abu sūrius ir atidėkite į šoną.
Špinatus nuplikykite karštu vandeniu ir gerai juos nusausinkite. Pabarstykite druska, pipirais, apšlakstykite citrinos sultimis ir atidėkite į šoną.
Atitirpinkite tešlą. Išlydykite sviestą. Tešlos lakštą patepkite sviestu. Ant jo dėkite kitą lakštą, kurį irgi patepkite sviestu. Taip sluoksniuokite visus 4 lakštus.
Tešlos centre per visą ilgį sluoksniuokite įdarą. Šonai turi likti tušti. Pirmiausia sudėkite špinatų sluoksnį. Ant jo dėkite pusę sūrių mišinio ir pabarstykite raudonėliu. Tada dėkite grybų sluoksnį. Ant viršaus užberkite likusį sūrių mišinį.
Iš tešlos susukite vyniotinį su įdaru. Kraštus užlenkite ir prispauskite, kad neišbyrėtų įdaras. Viršų aptepkite sviestu.
Pyragą pašaukite į įkaitintą iki 200 laipsnių orkaitę 20 minučių. Tada vėl aptepkite sviestu, apibarstykite migdolų drožlėmis ir kepkite dar 10 min.
Iškepusį pyragą palikite 5 min. ir supjaustykite gabalėliais dantytu peiliu.
Patarimas: vietoje ožkos sūrio galite naudoti mėlynąjį pelėsinį sūrį.
