Saldumą maisto produktams suteikia įvairios natūralios ir dirbtinės medžiagos. Labiausiai žmonėms pažįstamas yra cukrus – tai išvalyta ir kristalizuota sacharozė, gaunama iš cukrinių runkelių arba cukranendrių.
Saldų skonį turi ir gliukozė, fruktozė – tai natūralios medžiagos, esančios augaliniame maiste. Saldinimui taip pat naudojamas medus, natūralūs klevų, agavų sirupai, kurie be saldumo suteikia ir papildomo prieskonio.
„Kita saldžių medžiagų grupė – sintetiniai saldikliai, kurie nesuteikia kalorijų. Jie pradėti kurti prieš beveik 150 metų. Tarp populiariausių – sacharinas, sukralozė, steviolio glikozidai, aspartamas, ciklamatas. Tačiau jeigu manome, kad cukrus nėra palankus sveikatai maisto produktas, neturėtume galvoti, kad sintetiniai saldikliai yra geresnė alternatyva.
Vien tai, kad jų nekenksmingumo tyrimai tęsiasi jau šimtą metų, rodo, kad tai nėra „nekaltos“ cheminės medžiagos, turinčios saldų skonį“, – teigia Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto Maisto mokslo ir technologijos katedros docentė Ina Jasutienė.
Nebūtinai padės numesti svorio
Nors saldikliai dažnai naudojami kaip cukraus pakaitalas siekiant numesti svorio, tačiau šiuo atveju nėra vienareikšmių išvadų, pažymi mokslininkė.
„Pavyzdžiui, JAV atlikta metaanalizė parodė, kad pastaraisiais dešimtmečiais labai išaugo gėrimų su dirbtiniais saldikliais vartojimas ir kartu padidėjo nutukimas. Tyrėjams dėl to kilo klausimų: ar saldintų gėrimų vartojimas skatina apetitą ir nutukimą? Ar saldikliai turi įtakos metabolizmo procesams?
Nors dirbtiniai saldikliai nepasisavinami organizme, jie neturi kalorijų, tačiau tyrimai su gyvūnais parodė, kad sacharinas ir ciklamatas dalyvauja medžiagų apykaitos procese: žiurkes maitinant jogurtu, kuriame sacharozė buvo pakeista dirbtiniais saldikliais, laboratorinių gyvūnų svoris padidėjo, nes padidėjo apetitas, o metabolizmas sulėtėjo“, – sako docentė I. Jasutienė.
Kita vertus, pabrėžia pašnekovė, saldikliai yra naudingi diabetu sergantiems žmonėms, nes jie leidžia ir toliau džiaugtis mėgstamais produktais, tačiau ir šie žmonės neturėtų piktnaudžiauti saldikliais.
Vaikams saldiklių reikėtų vengti
Pašnekovė prideda, kad kai kurie dirbtiniai saldikliai turi specifinį, nemalonų skonį, todėl gamintojai skirtingus saldiklius maišo tarpusavyje, siekdami išgauti malonesnes gėrimo ar kito produkto skonines savybes. Kartais, siekdami sutaupyti, gamintojai į produktus deda ir cukraus, ir dirbtinių saldiklių, dažniausiai – į gaiviuosius gėrimus, tačiau tai prastas sprendimas.
„Cukriniu diabetu sergantys žmonės tokių produktų vartoti nebegalės, o pagrindiniams tokių gėrimų vartotojams – vaikams – nėra rekomenduojami dirbtiniai saldikliai. Todėl produktas nebetinka nei vienai tikslinei grupei. Deja, Lietuvoje yra buvęs apsinuodijimo saldikliais atvejis, kai du berniukai per trumpą laiką išgėrė daug dirbtiniais saldikliais saldinto limonado“, – įspėja mokslininkė.
Saldiklių geriau vartoti su saiku
Docentė I. Jasutienė teigia, kad siekiant sveikos mitybos, dirbtiniais saldikliais – kaip ir cukrumi – nepatariama piktnaudžiauti. Geriau yra tiesiog mityboje mažinti cukraus vartojimą, vartoti mažiau produktų su pridėtiniu cukrumi.
„Problema dėl saldumo, ar jis būtų iš cukraus, ar iš saldiklių, atsiranda tuomet, kai jo yra per daug. Sintetiniai saldikliai nėra geriausia alternatyva cukrui, nes mokslinių tyrimų duomenys prieštaringi ir vis dar neleidžia vienareikšmiškai daryti išvadų dėl saldiklių poveikio“, – teigia mokslininkė.
Norint saldumo, galima cukrų pakeisti natūraliomis saldžiomis alternatyvomis. Pasak docentės, sveikesnė cukraus alternatyva – natūralus medus, kuris be saldumo turi ir biologiškai aktyvių, organizmui naudingų medžiagų. O siekiant sveiko organizmo, svarbiausia yra bendra subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas.
„Jeigu nejudėsime ir vietoje cukraus dideliais kiekiais vartosime maisto produktus su saldikliais, tai tikrai nepadės būti lieknais ir sveikais. Puikią sveikatą puoselėti padės ne tik fizinis aktyvumas ir cukraus vartojimo mažinimas, bet ir į racioną įtraukti neskaldyti grūdai, daržovės, vaisiai, ankštinės daržovės, riešutai ir sėklos, neriebūs pieno produktai, liesa mėsa ir perdirbtų maisto produktų bei priedų vengimas arba minimalus jų vartojimas“, – sako docentė I. Jasutienė.
Stengiasi „prijaukinti“ prie mažiau saldaus skonio
Prie mažesnio cukraus ir saldiklių vartojimo gali prisidėti ne tik patys vartotojai, bet ir gamintojai bei pardavėjai. Pavyzdžiui, siekdamas sveikatai palankesnės Lietuvos gyventojų mitybos prekybos tinklas „Lidl“ atnaujina savo privačių prekės ženklų produktų receptūras mažindamas jose pridėtinio cukraus kiekį ir saldiklius naudodamas tik išskirtiniais atvejais.
„Mažindami cukraus kiekį savo privačių prekės ženklų produktuose, siekiame palaipsniui supažindinti ir „prijaukinti“ savo klientus prie mažiau saldaus skonio. Dėl šios priežasties cukraus nekeičiame saldikliais, nes jų turintys maisto produktai dėl savo intensyvaus saldumo gali sukelti pripratimą saldžiam skoniui. Tada turėtume tarsi užburtą ratą ir toliau būtų skatinama daug cukraus turinti saldi dieta“, – sako Karolis Lebednikas, „Lidl Lietuva“ Kokybės užtikrinimo departamento atstovas.
„Lidl“ išsikėlė tikslą privačių prekės ženklų gaminiuose iš viso sumažinti vidutinį pridėtinio cukraus kiekį bent 20 proc. iki 2025 metų pabaigos. Preliminariais duomenimis, nuo 2017 iki 2022 metų privačių prekės ženklų produktuose vidutinis pridėtinio cukraus kiekis jau sumažintas 8 proc. Tarp atnaujintų produktų – įvairūs kepiniai, saldūs pieno produktai, gaivieji gėrimai ir kt.
„Tai nereiškia, kad visiškai atsisakome produktų su saldikliais. Ir toliau siūlome tam tikrų becukrių produktų alternatyvų, kuriose yra saldiklių. Tai tokios prekės, kurias renkasi pirkėjai, norintys vartoti mažesnės energinės vertės maisto produktus, bet nenorintys atsisakyti įprasto saldumo ar tiesiog negalintys vartoti cukraus. Taip pat pirkėjai gali rinktis ir natūralias cukraus alternatyvas – klevų sirupą, medų ir pan.“, – sako K. Lebednikas.
