Gydytojas, sukūręs populiarius mitybos planus „5:2“ ir „Fast 800“, paaiškino, kad numesti svorio gali padėti... kramtymas. Specialisto teigimu, tinkamai sukramtant maistą galima sudeginti daugiau kalorijų, taigi – ir lieknėti.
Remdamasis moksliniais tyrimais, atliktais siekiant suprasti kramtymo svarbą, daktaras M.Mosley savo skiltyje „Daily Mail“ priminė seną posakį, raginantį sukramtyti kiekvieną kąsnį bent 32 kartus.
Mančesterio universiteto mokslininkai išsiaiškino, kad kramtymas vaidino lemiamą vaidmenį evoliucijoje, jis turi daug įtakos tam, kaip organizmas pasisavina maistines medžiagas.
M. Mosley rašė: „Kaip ir daugelis iš mūsų, prisimenu, kaip prieš daugelį metų man buvo liepta sukramtyti kąsnį bent 32 kartus prieš jį nuryjant. Šią idėją pagrindė XIX amžiaus sveiko maisto guru Horace'as Fletcheris, taip pat žinomas kaip „Didysis kramtytojas“. Jis sakė: „Gamta pasmerks tuos, kurie nekramto“. Tai patvirtina ir šiuolaikiniai tyrimai, rodantys, kad kramtymas gali padėti paspartinti medžiagų apykaitą ir kalorijų deginimą.“
Maistas, kurį valgote, taip pat vaidina svarbų vaidmenį, o mokslininkai pažymi, kad už greitį, kuriuo mes kramtome, daug daugiau įtakos turi maisto produktų kietumas.
Žurnale „Science Advances“ paskelbtame tyrime teigiama, kad žmonės, kramtydami kietesnį maistą, pavyzdžiui, riešutus ir žalius vaisius, tarkim, obuolius, sudegina daugiau energijos.
Tyrime dalyvavusių 15 moterų ir 6 vyrų buvo paprašyta kramtyti dviejų skirtingų rūšių bekvapę ir beskonę kramtomąją gumą – viena iš jų buvo kietesnė.
Tada mokslininkai išmatavo energijos sąnaudas. Nustatyta, kad kramtant minkštą gumą medžiagų apykaita padidėjo vidutiniškai 10,2 proc., o kramtant kietesnę – 15,1 proc.
Išvados rodo, kad tinkamai kramtyti maistą svarbu tiek virškinimui, tiek svorio valdymui.
M. Michaelas pridūrė: „Taigi, galbūt Horace'as Fletcheris buvo teisus. Jis mirė nuo bronchito sulaukęs 69 metų amžiaus – tuomet, 1919-aisiais, vidutinė gyvenimo trukmė JAV buvo tik 44 metai.“
