„Dar gegužę prasidėjęs rabarbarų, špinatų, smidrų, ridikėlių derlius aktyviai perkamas ir birželio mėnesį, kadangi dalimi šių gėrybių laiko pasimėgauti liko nedaug. Pavyzdžiui, lietuviškų smidrų sezonas paprastai jau baigiasi sulig birželiu, vėliau parduotuvėse bus galima įsigyti atvežtinių. Taip pat vasaros pradžioje pirkėjus itin domina pasirodančios naujienos – lietuviškos braškės, pirmosios trešnės, šviežios bulvės. Stebime ir arbūzų pardavimų augimą“, – sako V. Budrienė.
Prekybos tinklo „Iki“ daržovių ir vaisių skyriaus darbuotoja Jolanta Sabaitienė teigia, kad sezoninės daržovės ir vaisiai išsiskiria puikiu skoniu, aromatu ir maistine verte. Jų įtraukimas į pirkinių krepšelį bus puikus būdas paįvairinti valgiaraštį sveikatai palankiais produktais. Be to – net ir sutaupyti, kadangi derliaus piko metu daržovės, vaisiai ir uogos parduodamos palankiausia kaina.
Maisto žinovė rekomenduoja birželį į mitybą įtraukti šias penkias lietuviškas gėrybės. Nors dauguma jų puikiai pažįstamos, dar nematyti receptai padės atrasti naujus jų skonius.
Braškės. Braškes ne vienas įvardija kaip mėgstamiausias uogas, tad jiems birželis – geriausias mėnuo metuose. Raudonosios gražuolės ne tik skanios, bet ir be galo naudingos – suvalgę stiklinę braškių gausite 150 proc. vitamino C paros normos. Jos yra ir vertingas vitaminų A, E ir B grupės vitaminų, skaidulų šaltinis, taip pat padeda malšinti uždegimus ir stiprinti organizmo imunitetą.
Braškių sezonas gana trumpas, todėl vertėtų iki valios prisivalgyti jų šviežių, ruošti užkandžius ir desertus. Taip pat – nepamiršti ir užsišaldyti ar pasiruošti uogienių.
Išbandykite: braškių ir mangų salsa. Kubeliais supjaustykite puodelį braškių ir puodelį mangų, susmulkinkite vieną Chalapos papriką be sėklų, dėkite du šaukštus kapoto raudonojo svogūno ir du šaukštus šviežių kalendrų lapų arba petražolių. Išspauskite vienos žaliosios citrinos sultis, įmaišykite į jas 2 šaukštelius medaus ir apliekite vaisius. Puikiai tiks prie grilio patiekalų.
Sausmedžių uogos. Šios jaunystės eleksyru vadinamos uogos dar nėra gerai pažįstamos lietuviams, bet jų nauda – milžiniška. Šilauoges primenančios mėlynos, pailgos uogos vadinamos vienomis sveikiausių pasaulyje, tačiau jų derlius trunka vos kelias savaites.
Azijos šalyse dar nuo seno žinomos gydomosios ir sveikatą stiprinančios sausmedžio uogų savybės. Jose apstu antioksidaciniu poveikiu pasižyminčių polifenolių, vitaminų C, A, ypač daug geležies. Jos gali padėti sumažinti blogojo cholesterolio, gliukozės kiekį kraujyje. B grupės vitaminai palaiko nervų sistemos veiklą, o bioelementai, pavyzdžiui, magnis, mažina streso poveikį.
Išbandykite: sveikuoliškas kokteilis. Tereikia sutrinti plaktuve 120 g braškių, 60 g bananų, 60 g sausmedžio uogų, 5 g saulėgrąžų sėklų ir 200 ml pieno (tinka ir įprasto pieno pakaitalas). Viskas – mėgaukitės sveiku kokteiliu! Jeigu norite, kad jis ir vėsintų, prieš gaminimą vaisius ir uogas pusvalandžiui įdėkite į šaldiklį.
Salotos. Naujos technologijos lietuviškomis salotomis leidžia mėgautis ištisus metus, tačiau birželį jos kaip niekad traškios ir sultingos. Salotų rūšių gausu, ir visose jose rasite daug folio rūgšties ir skaidulų, dėl kurių sumažėja cukraus ir riebalų pasisavinimas. Jos taip pat yra geras B, E ir C grupės vitaminų, geležies, kalio ir magnio šaltinis. O geriausia – jas ypač lengva įtraukti į savo mitybos planą, kadangi dera tiek prie mėsos, tiek prie vegetariškų patiekalų.
Išbandykite: salotos su apelsinų padažu. Į stiklainį įpilkite alyvuogių aliejaus ir perpus mažiau išspaustų apelsinų sulčių. Įdėkite susmulkintą česnako skiltelę, druskos ir pipirų. Uždengę stiklainį stipriai suplakite – ingredientai susimaišys į vientisą padažą. Pilkite ant salotų ir išmaišykite.
Krapai. Ne veltui šviežių krapų taip dažnai dedame į patiekalus, ypač vasarą, kai jų gausu. Krapai ne tik pasižymi viliojančiu aromatu, bet suteikia ir daug naudos sveikatai. Juose gausu antioksidantų, flavonoidų, tad krapai gali padėti ir širdies darbui. Jų vertėtų naudoti tiems, kurie cukraus kiekis kraujyje yra padidėjęs. Be to, krapai gali padėti nuo menstruacijų skausmo, o dėl kalcio, magnio ir fosforo kiekio taip pat stiprinti kaulus.
Išbandykite: česnakinis sviestas su krapais. Į 200 g kambario temperatūros sviesto įmaišykite 3 išspaustas skilteles česnako, pusę ryšulėlio smulkintų krapų ir perpus mažiau smulkintų petražolių. Gerai ištrinkite, suvyniokite į aliuminio foliją ir dėkite į šaldytuvą. Bus puiki užtepėlė ant šviežios duonos riekės, arba gabalėlį tokio sviesto uždėkite ant iškepto kepsnio.
Šviežios bulvės. Po plonyte jau kasamų bulvių odele slypi daug vertingų ingredientų. Visų pirma, organizmui jos suteikia kalio ir vitamino C. Be to, jos yra geras vitamino B6, atsakingo už tinkamą organizmo veiklą, šaltinis. Palyginti su vėlesnėmis veislėmis, ankstyvose bulvėse yra daugiau vandens, o tai reiškia, kad jos yra mažiau kaloringos nei rudeninės. Jos taip pat pasižymi stipriomis šarminančiomis savybėmis, kurios leidžia geriau reguliuoti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą organizme.
Išbandykite: graikiško stiliaus keptos bulvės. Kruopščiai nuplaukite bulves (skusti nereikia). Kiekvieną bulvę įpjaukite peiliu per vidurį pailgai, bet neperpjaukite iki galo. Į įpjovimą įdėkite po lauro lapą. Sudėkite į karščiui atsparų indą, apšlakstykite alyvuogių aliejumi, šiek tiek pipirų ar kitų mėgstamų prieskonių ir kepkite 180 laipsnių temperatūroje 35 minutes. Tuo metu paruoškite padažą: susmulkinkite skardinę konservuotų pomidorų, sumaišykite su žiupsneliu raudonėlių, pagardinkite paprikų ir česnakų milteliais. Apibarstykite padažą trupintu fetos sūriu ir patiekite su keptomis bulvėmis.
