Gydytojas dietologas, „Maximos“ funkcinės mitybos ekspertas Edvardas Grišinas paaiškina, kokių sveikatai palankių savybių turi kombučia ir atkreipia dėmesį, kam šiuo gėrimu verčiau nepiktnaudžiauti.
„Kombučia – išties dažnas mūsų pirkėjų pasirinkimas, ypač vasarą, kai norisi atsigaivinti gamtoje, vakarėlyje draugų kompanijoje ir tai daryti sveikatai palankiau.
Visgi kombučia tokia populiari buvo ne visada – ženklus populiarumo šuolis didžiausiame šalyje prekybos tinkle „Maxima“ stebėtas 2021 metais – šio gėrimo, palyginti su 2020 metais, pardavėme beveik 1,5 karto daugiau. O štai dalis 2023 metų jau yra rekordinė – nuo sausio iki gegužės parduota apie 100 tūkst. kombučios buteliukų, o tai yra apie 30 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Pirkėjų mėgstamiausia yra tradicinio skonio kombučia, taip pat ananasinė ir avietinė“, – pastebi Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė, „Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė.
Kombučia – probiotikų ir antioksidantų šaltinis
Kombučia – natūraliai fermentuotas, kitaip vadinamas arbatos grybo gėrimas. Anot gydytojo dietologo E.Grišino, šis gazuotas, aromatingas gėrimas yra išties geras probiotikų šaltinis, o būtent probiotikai padeda gerinti virškinimo sistemos veiklą, didinti energijos lygį ir palaikyti normalią medžiagų apykaitą bei žarnyno veiklą.
„Kombučios gaminimo metu susiformuoja probiotikai. Probiotikais vadinamos gerosios bakterijos, kurios gyvena mūsų organizme ir aktyviai dalyvauja virškinimo procesuose, šalina toksinus, sintetina vitaminus bei saugo nuo „nedraugiškų“ bakterijų – šios taip pat yra nuolatiniai gyventojai mūsų kūne. Nuo gerųjų ir blogųjų bakterijų balanso organizme priklauso medžiagų apykaita, žarnyno mikrofloros balansas, imuninės sistemos stiprumas. Būtent todėl geriant kombučią organizmas papildomas probiotikais, o tai išties naudinga sveikatai“, – pasakoja dietologas.
E. Grišinas sako, jog kombučia, ypač pagaminta iš žaliosios arbatos, taip pat yra ir geras antioksidantų šaltinis, kuris padeda kovoti su toksinais kepenyse.
„Kombučioje, be kita ko, yra ir acto rūgštį gaminančių bakterijų, kurios turi antibakterinio poveikio. Tad šis fermentuotas arbatos gėrimas turi išties plačią paletę naudingų savybių, kurios susidaro dėl arbatoje esančių polifenolių, taip pat medžiagų, susidariusių mikroorganizmų fermentacijos metu, vitaminų, esančių fermentuotuoje arbatoje, bei gėrimo probiotinių mikroorganizmų savybių“, – paaiškina sportininkų mitybos ekspertas.
Vertingesnis nefiltruotas ir nepasterizuotas gėrimas
Švelniai gazuota, saldžiarūgštė – kombučia sujungia išties puikiai derančias skonio ir gaivinančias gėrimo savybes. Visgi renkantis šį gėrimą, svarbu įvertinti ne tik skonį, bet ir kombučos sudedamąsias dalis bei fermentavimo trukmę ir atkreipti dėmesį į tai, kas rašoma gėrimo etiketėje.
„Iš esmės kombučia yra fermentuota arbata. Į pasirinktą arbatą įdedama tam tikrų bakterijų atmainų, mielių ir cukraus. Sujungus tokius kombučiai pagaminti reikalingus ingredientus ir palikus juos maždaug 6–14 dienų, vyksta fermentavimosi procesas, kurio metu iš bakterijų ir rūgščių susiformuoja tam tikras darinys, primenantis plėvę – tai vadinamasis arbatos grybas. Fermentavimo metu gėrime taip pat susidaro nedidelis kiekis alkoholio bei dujos, kurios natūraliai „užgazuoja“ gėrimą“, – paaiškina E.Grišinas.
Kombučios naudingosios savybės priklauso nuo to, kiek ji fermentuota ir kiek joje yra likusio cukraus. Pastarojo kiekis svyruoja nuo 1,5 iki 12 g 100 gramų gėrimo, o tai net daugiau nei įprastame limonade. Kitas svarbus kriterijus – vertingesnis nefiltruotas ir nepasterizuotas kombučios gėrimas.
Tiek pirktinę, tiek namuose fermentuotą kombučią galima pagardinti įtarkuojant imbiero šaknies, įpilant šlakelį obuolių sulčių, įmerkiant cinamono lazdelę, citrinos ar kito mėgstamo vaisiaus griežinėlį. Tačiau E. Grišinas įspėja – norintiems pasigaminti kombučią namų sąlygomis, saugiam vartojimui svarbu paisyti šio gėrimo gaminimo taisyklių bei sterilumo.
Kodėl šis natūraliai gazuotas gėrimas tinka ne visiems?
„Kombučią tikrai galima gurkšnoti vietoje kitų gėrimų vakarėlyje. Tai ypač aktuali gazuoto gėrimo alternatyva ir sportuojantiems, ir puoselėjantiems kūno linijas, vengiantiems daug cukraus ar kalorijų turinčių gėrimų, tarkime, tokių kaip įprastas limonadas“, – sako E. Grišinas.
Visgi, pasak dietologo, šiuo gėrimu drąsiai mėgautis gali ne kiekvienas. Kombučioje yra kofeino, taip pat fermentacijos metu gaminasi alkoholis, todėl šis gėrimas nerekomenduojamas vaikams, nėščiosioms.
Ypač saikingai ir nedideliais kiekiais vartoti kombučią turėtų ir žmonės, kuriuos kamuoja virškinamojo trakto problemos. Turint jautrų virškinamąjį traktą ir vartojant fermentuotus produktus su gyvomis probiotinėmis bakterijų kultūromis, gali paūmėti pilvo pūtimas, padidėti skrandžio rūgštingumas, prasidėti viduriavimas.
Taip pat svarbu turėti omenyje, kad fermentuota arbata kombučia karštą vasaros dieną neturėtų tapti vandens pakaitalu ir būti geriama norint numalšinti troškulį – net ir geriant kombučą, būtina išgert ir pakankamą kiekį vandens.
Universalių rekomendacijų, kiek kombučios galima suvartoti, kol kas nėra, tačiau rekomenduojama išgerti ne daugiau kaip 300–500 ml gėrimo per dieną, o turintiems jautrią virškinimo sistemą – ir dar saikingiau.
