Pienas – pasaulinės svarbos produktas
Paminėti Pasaulinę pieno dieną pasiūlė Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija, taip siekiant ne tik pagerbti pieno pramonę, bet ir pripažinti pieno produktus pasauliniu lygiu svarbiu maisto produktu.
Tai, kad pienas itin svarbus vaikų mitybai, šiandien retas suabejotų. Valstybė vykdo programas, pagal kurias vaikams mokyklose ir darželiuose dalinami pieno produktai, kad vaikai būtų aprūpinti svarbiausiomis maisto medžiagomis.
„Žinoma, visų naudingų medžiagų kaip kalcis, gerosios bakterijos, vitaminai galima rasti ir kituose produktuose. Tačiau pieno gaminiai išsiskiria tuo, jog naudingų medžiagų itin gausu viename maisto produkte – piene arba gaminiuose iš jo“, – pasakoja Lietuvos pienininkų asociacijai „Pieno centras“ priklausančios bendrovės „Pieno žvaigždės“ vyriausioji technologė Vilma Laukytė-Staniuvienė.
Pieno produktų įvairovė patogi ir tuo, kad jei vaikas nemėgsta pieno, tikėtina jam visai patiks sūrio lazdelės, jogurtas arba varškytė. „Manau, kad nerasime nei vieno vaiko, kuris nemėgtų vieno ar kito pieno produkto. Tad jei vaikams rekomenduojama per dieną išgerti bent dvi stiklines pieno, bet jis jo nemėgsta, jis gali suvalgyti dvi sūrio lazdeles „Miau“ arba du indelius „Miau“ jogurto ir gaus didelę dalį naudingų medžiagų dienos normos“, – svarsto V.Laukytė-Staniuvienė.
Auga dėmesys ekologijai
Specialistai pastebi, jog vis daugiau dėmesio skiriama ekologiškiems pieno produktams.
„Stebime, jog poreikis vartoti ekologiškus produktus auga tiek Europos Sąjungoje, tiek pasaulyje. Ypatingai didelis ekologiškų produktų paklausos šuolis stebėtas COVID karantino metu, kuomet žmonės pradėjo daugiau gaminti namuose. Pasibaigus karantinui tendencijos išlieka tos pačios – didėja ne tik ekologiškų produktų pardavimai, bet ir jų pasiūla, reiškia žmonėms vis svarbiau ką jie valgo ir geria“, – sako Jolita Prokofjeva, ekologišką produkciją sertifikuojančiuos įstaigos „Ekoagros“ plėtros vadovė.
Pasak jos, ekologiški produktai, ypač kalbant apie vaikų mitybą, turi daugybę privalumų: tai saugesni produktai, pagaminti nenaudojant pesticidų, GMO, kitų nenatūralių ar net sveikatai bei aplinkai kenkiančių produktų. Jie pagaminti tausojant vandenį, dirvožemį, rūpinantis gyvūnų gerove, tad atitinka holistinius aplinkosaugos standartus. Be to, ekologiški produktai yra sertifikuoti – jų gamybos atitiktis standartams nuolat kontroliuojama akredituotų ir nepriklausomų institucijų.
Ekologiškam maitinimui skiriamas vis didesnis dėmesys švietimo įstaigose. „Tai ypač atsispindi darželiuose, kurie lengviau gali reguliuoti maitinimo planus. Lietuvoje jau yra keturi darželiai bei vienas restoranas, oficialiai sertifikuoti sidabriniu EKO sertifikatu kaip įstaigos, kuriose organizuojamas ekologiškas maitinimas. Tai reiškia, jog meniu sudaro 60–90 proc. ekologiškai sertifikuotų produktų“, – pasakoja J.Prokofjeva.
Plėtros vadovės nuomone, tokių mokymo įstaigų tikrai atsiras ir daugiau, tik dar nelabai daug kas žino, jog sertifikuoti galima ne tik maisto produktus, bet ir darželius ar maitinimo įstaigas kaip ekologiško maitinimo vietą. Ekologiškam viešajam maitinimui skiriamas vis didesnis dėmesys: specialiu EKO sertifikatu gali būti sertifikuota bet kuri viešojo maitinimo įstaiga (ne tik darželis, bet ir valgykla, vaikų kavinė, šeimos restoranas, kita maitinimo įstaiga) savo gamyboje naudojanti bent 30 procentų ekologiškai sertifikuotų produktų.
Pasak jos, vartojant ekologiškus produktus gaunama net dviguba nauda. „Visų pirma vartodami ekologiškus maisto produktus mes maitinamės sveikiau, būname apsaugoti nuo galimo neigiamo pesticidų ar cheminių trąšų poveikio. Kitas svarbus aspektas – draugiškumas aplinkai. Ekologiniai ūkiai daro gerokai mažesnį neigiamą poveikį aplinkai, mažiau įtakoja klimato kaitą“, – atkreipia dėmesį J.Prokofjeva.
Gamybą diktuoja pirkėjai
Kad ekologiškų produktų vaikams poreikis auga pastebi ir „Pieno žvaigždžių“ vyriausioji technologė V.Laukytė-Staniuvienė.
„Pieno žvaigždės“ gamina vaikams orientuotų pieno produktų liniją „Miau“, kurioje keturių skonių vaikiškos „Miau“ varškytės, trijų skonių jogurtai bei ekologiškos sūrio lazdelės paženklintos ekologiškos produkcijos ženklu.
„Pastebime, jog žmonės darosi atidesni rinkdamiesi produktus ir tikrai dažnai jiems svarbu, kad produktas būtų ne tik kokybiškas, bet ir ekologiškas. Atsižvelgdami į šį poreikį nuolat kuriame naujų skonio savybių produktus“, – atskleidžia vyriausioji technologė.
Gamybai – papildomi reikalavimai
Pienas ekologiškiems pieno produktams tiekiamas tik iš sertifikuotų ekologinių ūkių, o tai reiškia, kad karvės maitinamos tik natūraliu pašaru be cheminių priedų, joms negali būti duodami hormonai bei genetiškai modifikuoti papildai.
„Ekologiškų produktų gamyba prasideda dar ūkiuose, kur karvės auginamos išskirtinėmis sąlygomis. Reglamentuojama ne tik jų mityba, kurioje negali būti jokių nereikalingų priedų, vaistų, bet ir jų emocinė gerovė: ekologiniuose ūkiuose karvės apie 5 mėnesius ganosi lauke“, – pasakoja V.Laukytė-Staniuvienė.
Pieno perdirbimo gamykloje ekologiškas pienas laikomas atskirose tik jam skirtose talpose. Jei gamybos įrenginiuose buvo gaminta naudojant paprastą pieną, prieš gaminant ekologiškus produktus viskas kruopščiai išplaunama.
Ne mažiau griežti reikalavimai taikomi vaisių ir uogų, kurie patenka į ekologiškus „Miau“ pieno produktus, auginimui. Visi jie turi būti užauginti ekologiškuose sertifikuotuose ūkiuose. Uogienės, džemai ar kiti skonio produktai, kurie maišomi su jogurtu, varškyte ar kitais produktais taip pat gaminami tik pagal griežtus ekologiškam produktui taikomus reikalavimus.
Ši publikacija finansuojama Žemės ūkio ministerijos.
