Maistas – ne tik nusiraminti
„Maistas nėra tik maistas, tai ir būdas nusiraminti. Patyrę stresą vieni valgo daugiau nei įprasta, kiti nustoja valgyti – tai susiję su psichologija ir fiziologija. Jei kyla grėsmė, o stresą organizmas identifikuoja kaip grėsmę, žmogus įprastai nenori valgyti.
Visgi, jei valgydami nusiramina tėvai, ir tą mato vaikai, galbūt, vaikystėje vaikus baudė ar skatino maistu, bėgant laikui fiziologinė organizmo reakcija pasikeičia: maistas patiriant stresą tampa būdu jam sumažinti“, – paaiškino R. Audickienė.
Jei situacija nemaloni, neaišku, kaip ją spręsti, žmogus ieško būdų, kaip jos išvengti. Nenorėdamas jausti to, kas nemalonu, pradeda valgyti arba ieško kitų būdų: rūkyti, vartoti alkoholį, lošti – to, kas padeda nukreipti mintis. Jei pasirenkamas maistas – tas daroma dažniausiai, viršijus organizmui reikalingų kalorijų kiekį, išsivysto nutukimas.
Į R. Audickienę dažniausiai kreipiasi žmonės, kurie jau turi valgymo sutrikimų, o nutukimas yra vienas simptomų.
Pašnekovės žodžiais, mitas, kad valgymo sutrikimus kamuoja žmones, kurių svoris – itin mažas. 80 proc. tokių žmonių svoris – normos ribose arba didesnis nei normalus.
Dažniausiai į mitybos psichoterapeutės kabinetą ir ateina žmonės, kurie pradžioje planuoja numesti svorio, tačiau persistengę galiausiai susiduria su valgymo sutrikimais.
Vertinga ne kitų žmonių nuomonė
Ne dietos, bet maistinga mityba, laikas sau, fizinis aktyvumas, sykiu – mąstymo pasikeitimas – tai, kad atneša ilgalaikę sėkmę. „Ne mažiau svarbu įsisąmoninti, kad aš esu vertingas toks, koks esu.
Jei norisi numesti svorio prieš šventę, pavyzdžiui, vestuves, paklauskite savęs: ar žmonės mane mylės labiau, jei numesiu svorio, ar būsimasis vyras mylės labiau, jei kankinsiuosi laikydamasi dietos ar mitybos planų, kad įtilpčiau į dviem dydžiais mažesnę suknelę? Ar mano vyras bus laimingesnis, jei aš kelis mėnesius laikydamasi dietos tapsiu irzli?
Kalbant apie maudynių sezoną, situacija panaši. Atsakykite sau, ar išties reikia kitų žmonių nuomonės, įvertinimo, kad tapčiau vertinga? Ar man reikia griebtis retušuotų nuotraukų socialiniuose tinkluose, kad atitikčiau kažkieno sukurtą standartą? Nejaugi aš esu nevertinga turėdama savo kūną, kuris yra mano namai? Ar man būtina jį keisti?“ – kalbėjo specialistė.
Anot R. Audickienės, į ją kreipiasi žmonės, norėdami numesti svorio, tačiau galiausiai suvokia, jog svorio mesti nereikia, pakanka gyventi taip, kad jis kristų.
„Vienas žmogaus pusė – kontroliuojančioji: nori labai griežtų taisyklių, greito rezultato, bėda ta, kad šitoje dalyje užsibuvus perdegama, o tai kenksminga sveikatai. Galiausiai atsisakoma dietos, mitybos plano, pradedama valgyti be saiko, dėl patirto streso priaugama dar daugiau svorio.
Iš tiesų, reikėtų savyje aktyvuoti tokią dalį, kuri psichoterapijoje vadinama išmintingąja: laikytis mažiau taisyklių, reguliariai maitintis, pasižiūrėti, kas mūsų lėkštėje: maistas turėtų būti maistingas. Vertėtų atsisakyti konditerinių gaminių, saldžių gėrimų, desertų, užkandžių. Taip pat svarbu suprasti, koks mano tikslas, kodėl noriu numesti svorio“, – patarė R. Audickienė.
Dažniausiai dietos laikytis nusprendžiama norint pritapti, mat viešojoje erdvėje, socialiniuose tinkluose gaji nuomonė, jog lieknas žmogus – vertingesnis, laimingesnis, šaunesnis – būtent dėl liekno kūno kulto aktyviai siekiama tobulybės, tačiau galiausiai atsiduriama užburtame rate.
Dažnai žmonės, tikėdamiesi greito rezultato, imasi drastiškų priemonių: alinančių dietų, ilgas valandas leidžia sporto salėje, jaučia neapykantą sau, jei nusižengė savo taisyklėms, o tai, galiausiai, gali tapti tokių ligų kaip anoreksija, bulimija priežastimi.
„Dauguma žmonių, kurie laikosi griežtų dietų, nėra laimingi. Labai svarbu sveikas mąstymas, tuomet galvoti, ar tu tikrai nori ir ar reikia mesti svorį.
Neneigiu antsvorio žalos, bet jei reikėtų rinktis, ar gyventi, patiriant valgymo sutrikimų, būti nelaimingam, nors mažesnio svorio nei duota genetiškai, ar gyventi visavertį gyvenimą su trupučiu antsvorio – rinkčiausi antrąjį variantą, bet su sveiku požiūriu į pasaulį, be savęs kritikavimo, su savęs priėmimu“, – komentavo pašnekovė.
