Mityba svarbi visuomet
Specialistai pabrėžia: paveikti medžiagų apykaitą maistu gana sudėtinga, bet įmanoma. Žvelgiant tik iš riebalų „deginimo“ perspektyvos, tam puikiai tinka aštrus maistas. Pavyzdžiui, maistą gardinant didesniu raudonųjų pipirų kiekiu tikrai „degs“ ne tik burna, bet ir greičiau vyks termodinaminis procesas – degs riebalai.
Atšventus trisdešimtmetį rūpintis tuo, ką dedame į burną reikia, bet reikia ir iki trisdešimties. Į racioną verta įtraukti naudingą gėrimą – žaliąją arbatą. Kokybiškoje žaliojoje arbatoje yra daug antioksidantų katechinų, kurių poveikis nagrinėtas ne kartą.
Šios medžiagos, remiantis nepriklausomais moksliniais tyrimais, padeda efektyviai numesti svorio. Pavyzdžiui, moterys, kurioms buvo apribotas kalorijų kiekis, jos sportavo ir gėrė žaliąją arbatą, numetė daugiau svorio nei tos, kurios negėrė arbatos, o visa kita darė taip pat.
Kiti naudingi produktai: riešutų sviestas, lydytas sviestas, sezoniniai vaisiai, ypač uogos, taip pat grynos jų sultys (pavyzdžiui, mėlynių). Kitaip tariant, tai maistas, turintis daug antioksidantų ir padedantis sėkmingai kovoti su organizmo senėjimo procesais.
Patariama neignoruoti ir kai kurių maisto papildų, kurių gali trūkti, o jų poreikį su maistu patenkinti sunku (vitamino D, jei nevalgote pieno produktų, riebios žuvies ir kt.).
Fizinis aktyvumas – prioritetas
Jei žmogus nuolat meta ir vėl priauga svorio, ir priauga daugiau negu numeta, nėra gerai. Žmogus ne tik išderina hormonų sistemą (dėl leptino pradeda kauptis riebalai), bet, nuolat mesdamas svorį, kaskart numeta ne tik riebalų, o ir raumenų.
Jei jis nesportuoja, svoris grįžta, deja, tik riebalų pavidalu, nes raumenys ne tokie greiti. Todėl nuolat valgydami nereguliariai savo tikslo nepasieks, veikiau persivalgys vakare ir prasčiau miegos, tad gyvens tarsi užburtame rate.
Žmogus iš prigimties sukurtas judėti – bent jau minimalus judėjimas yra visiems žinduoliams būdingas bruožas. Nepakankamas fizinis aktyvumas šiuo metu yra viena didžiausių sveikatinimo problemų.
Per dieną nueiti bent 10 tūkst. žingsnių yra tik rekomenduojamas vidurkis. Sveikam trisdešimtmečiui, nužingsniavusiam 10 tūkst. žingsnių, nepakenks ir krosas vakare ar ryte, arba mankšta po prie kompiuterio praleistos darbo dienos.
Automobilis reikalingas įveikti ne minimalius, bet maksimalius atstumus. Jei skirsite sau bent 60 minučių per dieną – tai taps puikia pradžia, kurios rezultatus pajusite jau po kelių mėnesių. Tiesa sakant, žmonės priauga daugiau svorio būtent dėl su amžiumi apribotų fizinių gebėjimų.
Troškulys yra pats geriausias vandens trūkumo indikatorius. Tačiau nejausti troškulio galima dėl įvairių priežasčių: lėtinių ligų, senatvės, intensyvios susikaupimo reikalaujančios veiklos, psichinės įtampos. Dažnai aiškus dehidratacijos simptomas yra galvos skausmas, dezorientacija, sausa oda ir kt.
Nei pagal ūgį, nei pagal svorį tiksliai vandens poreikio neapskaičiuosime. Svarbūs yra fizinis aktyvumas, dienos ritmas, oro temperatūra ir net drėgnumas. Optimalu vadovautis vandens trūkumo simptomais, geriausi indikatoriai yra troškulys ir šlapimo spalva. Jei šlapimas yra ryškiai geltonos spalvos, tai signalas, kad inkstams reikia daugiau „gerti“ net jei nesijaučiate ištroškę.
Bendrybės – vidutiniam suaugusiam lietuviui pakaktų per dieną išgerti apie 2 litrus.
Jei žmogus – tiesiog priklausomas nuo maisto, jam patariama vartoti maistą saikingai ir dažniau, vengti per mažų ir per didelių tarpų tarp valgymų (mažas – iki 2 valandų, didelis daugiau nei 3–4 valandos). Nevartoti gazuotų gėrimų ir konservuoto maisto – jie tik didins apetitą.
