Ž. Vaškytė-Lubienė atskleidė, kodėl vengia valgyti kavinėse

Sveikatos ir sveikos gyvensenos laidoje „Sveikas rytojus“ buvo diskutuojama apie mitybos daromą įtaką smegenų veiklai bei kokie būdai gali padėti palaikyti vidinę harmoniją ir gerus organizmo rodiklius.

Laidoje kalbėjusi žinoma žurnalistė ir sklaidos kanalo „Klodų klodai“ kūrėja Živilė Vaškytė-Lubienė teigė, jog siekdama gerai jaustis ir džiaugtis gyvenimu, ji daug dėmesio skiria mitybai. Anot pašnekovės, norint, kad mityba būtų visavertė, derėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kaip maistas yra gaminamas.

„Maistas yra svarbus ne tik ta savo maistine sudėtimi, į jį aš žvelgiu dar ir iš kitos pusės – per energetinę prizmę. Man labai svarbu, kas ir su kokiomis mintimis pagamina tą maistą, todėl dažnai vengiu valgyti kavinėse, kur yra didelis srautas žmonių.

Taip pat, jei aš matau, kad virėjas, gaminantis maistą, yra nuvargęs, nusiplūkęs, visuomet pagalvoju, su kokiomis mintimis jis gamina tą patiekalą, ką aš gausiu valgydama tą maistą“, – atviravo žurnalistė Ž. Vaškytė-Lubienė.

Prieš 10 metų Živilės šeima tapo vegetarais, todėl dažniausiai gamina ir valgo namuose. Kiekvieną dieną į mokyklą vaikams suruošiamos ir pietų dėžutės, kuriose suderinti įvairūs augalinio maisto produktai.

„Aš galvoju apie kūną kaip visumą. Man svarbu, kad jis gautų kuo daugiau reikiamų medžiagų. Manau, kad svarbu valgyti daržoves, vaisius, ankštinius produktus, kruopas. Žiemos periodu – raugintus produktus ir vartoti kuo mažiau cukraus, nes jis išderina organizmą. Taip pat atsisakiau kavos, nors galvojau, kad man niekada nepavyks to padaryti“, – apie mitybą kalbėjo žurnalistė.

Kaip teigė pašnekovė, maistas – ne vienintelis būdas puoselėti sveikatą. Svarbu išlaikyti ir emocinį balansą. Anot žurnalistės, išlaikyti pozityvias mintis jai padeda vienas atrastas būdas.

„Mano nuotaika banguoja, bet mano charakteris neleidžia man pasiduoti niūrioms mintims. Aš visada ieškau išeities, kaip išlaikyti šviesą, pozityvų mąstymą. Labai sąmoningai vengiu neigiamų naujienų srauto, kur nuolat pranešama, kas brangsta ar kokios grėsmės mums šiandien egzistuoja. Žmogui tai priimti gali būti labai sunku, ypač, jei jis yra jautresnės prigimties, silpnesnės psichikos. Tokie žmonės labai greitai pasiduoda tam bendram kontekstui, bendrai būsenai. Dažnai žmogus pradeda nebeatskirti, ar ta neigiama būsena yra jo. Visuotinė būsena tiesiog apima tą žmogų, persmelkia ir jis tada nebesupranta, kas su juo vyksta, kodėl jis sudirgęs, nelaimingas, nors, galbūt, tam realaus pagrindo ir nėra“, – apie emocinę sveikatą kalbėjo Ž. Vaškytė-Lubienė.

Žmogaus smegenys – tai aktyviausias žmogaus organas, kuriam reikia didelio deguonies ir energijos kiekio, laidoje teigė „MANO vaistinės“ vaistininkas Tautvydas Endriukaitis, smegenis įvardijęs, kaip vieną sudėtingiausių mechanizmų visatoje.

Anot specialisto, tinkamą smegenų veiklą, emocinį balansą ir gerus organizmo rodiklius gali padėti palaikyti tam tikros organizmui reikalingos medžiagos.

„Kad žmogus gerai jaustųsi, būtų aktyvus, darbingas, reikia, kad jam netrūktų energijos. O energija slypi tik tam tikruose maisto produktuose, kuriuose yra antioksidantai, amino rūgštys, omega-3, B grupės vitaminai, jodas, geležis. Taip pat, patiriant stresą, emocinį išsekimą, lėtinį nuovargį rekomenduojama mitybą papildyti pantoteno rūgštimi, foliatais, cinku, ginkmedžio, magnio preparatais. Tačiau puikiai žinome, kad kasdien su maistu gauti tokį kiekį maistinių medžiagų yra labai sudėtinga, todėl mokslas skuba į pagalbą. Yra sukurtos taip vadinamosios protingosios tabletės, kuriose subalansuota daugelis reikalingų medžiagų optimaliais kiekiais. Pakanka vienos tabletės per dieną“, – kalbėjo vaistininkas.

Didžiosios Britanijos žurnale apie mokslą ir technologijas „Science Focus“ teigiama, kad žmogaus smegenys yra alkaniausias organas visame kūne. Nors jos sudaro tik apie 2 procentus viso kūno svorio, suvartoja apie 20 procentų visos organizmo energijos.

Anot laidoje kalbėjusio biomedicinos mokslų daktaro, sveikos gyvensenos ir mitybos specialisto dr. Artūro Sujetos, atrodytų, itin paprasti užsiėmimai gali pareikalauti iš mūsų ne tik didelio kiekio energijos, bet ir sudeginti nemažą kiekį kalorijų.

„Smegenys suvartoja labai daug energijos. Visa tai yra tiesiogiai proporcinga jų veiklai. Jeigu mes pasižiūrėtume į tokias sporto šakas kaip šachmatai, tai per šias varžybas, turnyrus žmonės gali sudeginti net 3000–4000 kalorijų per dieną. Didžioji dalis šių kalorijų atitenka mūsų galvos smegenims“, – pasakojo dr. A. Sujeta.

Šiandien daug kalbama apie smegenų plastiškumą, nervų sistemos savybę keistis, augti ir formuoti naujas jungtis. Būtent dėl šių savybių mes galime mokytis bei prisiminti.

Kaip teigė specialistas, kad smegenų procesai vyktų sklandžiai, žmogus turi ir pats įdėti pastangų.

„Žmogus gali būti 40-ties metų, tačiau tokio žmogaus smegenų amžius gali būti kaip 20-mečio ar 60-mečio. Viskas priklauso nuo gebėjimo mankštinti savo galvos smegenis. Įtakos turi gyvensena, mityba, perdirbto maisto vartojimas, kuris gali sukelti kažkokias uždegimines reakcijas, transriebalai, padidėjęs cholesterolis, gretutinės ligos, menka fizinio krūvio intervencija, kuomet žmogus nesportuoja, nieko nedaro papildomai“, – žiniomis dalinosi sveikos gyvensenos ir mitybos specialistas.

Dažnai manoma, kad saldumynai, tokie kaip šokoladas, yra puikus smegenų maistas, nes sužadina malonumo centrus.

Anot dr. A. Sujetos, tokios smegenų reakcijos nėra būtina siekti tik saldumynų pagalba. Tam gali pasitarnauti ir organizme vykstantys procesai.

„Nuotaiką gali pagerinti bet koks trigeris, kuris yra įvardijamas kaip apdovanojimas. Tai gali būti skanus maistas, netikėtai rasta pinigų suma. Tokie dalykai padeda mūsų organizmui išskirti seratoniną, dopaminą ir taip sukelti laimės atsaką.

Smegenys naudoja gliukozę – tai yra faktas, tačiau taip pat faktas yra tas – kai smegenys susiduria su gliukozės badu, negauna cukrų, angliavandenių jos pradeda naudoti energiją, gaunamą iš mūsų kūno riebalų. Tuomet skyla mūsų kūno riebalai ir išsiskiria smulkesnės medžiagos – ketonai. Jų pagrindinės rūšys yra trys: acetonas, acetatas ir betrachidroksinoteratas. Pastaroji medžiaga šiandien yra žinoma dėl savo teigiamo poveikio galvos smegenims, mat ji skatina, vadinamo nervotroponio faktoriaus išskyrimą. Tai yra galvos smegenų augimo hormonas, kuris skatina atsirasti naujoms neuroninėms jungtims, kurios ypač svarbios yra norint išmokti, įsisavinti informaciją“, – pasakojo dr. A. Sujeta.

Viena iš didžiausių žmonijos baimių – pasenti – yra susijusi su atminties netekimu ar aštraus proto praradimu. Kaip teigė specialistas, to išvengti gali padėti ir labai paprastos veiklos.

„Mokslas šiai dienai apie galvos smegenis žino kur kas daugiau, tačiau, žinoma, dar pakankamai nedaug. Jeigu mes pasižiūrėtume į tokius aparatus, kaip kvantinis magnetinis branduolių rezonansas, jie atsirado praktiškai prieš 60 – 70 metų. Dėka jų mes galime pažvelgti į procesus, kurie vyksta mūsų smegenyse, gavus kažkokias specifines užduotis. Vyresniame amžiuje svarbu užsiimti įdomia fizine veikla. Tai nereiškia, kad reikia vien sportuoti, žaisti futbolą, krepšinį ar užsiimti jėgos sportu. Tinkamas užsiėmimas būtų duoti vyresniam senjorui planšetę, įrašyti įdomų žaidimą ir vien tik tai, kad jis bandys susigaudyti kur ką paspausti, jau apkrauna vyresnio žmogaus smulkią motoriką – pirštus“, – pasakojo biomedicinos mokslų daktaras.

Tačiau, kaip teigė dr. A. Sujeta, norint palaikyti gerą smegenų veiklą, vien proto mankštos neužtenka. „Šiandien mes suprantame fizinio krūvio, tinkamos mitybos svarbą. Reikėtų kartas nuo karto pritaikyti ir natūralų ar nenatūralų kalorijų apribojimą. Tuomet mūsų kūno riebalai ims oksiduotis. Taip pat derėtų vartoti kuo daugiau vaisių, uogų, turtingų vitaminais, polifenoliais, riebiųjų rūgščių – omega-3, omega-6 ir vengti gyvulinės kilmės produktų, perkaitintų riebalų, didelio cukraus naudojimo“, – patarimais dalinosi sveikos gyvensenos ir mitybos specialistas.