Sveikatai palankios mitybos konsultantė gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė primena, kad moliūgas – nekaloringa ir naudinga daržovė įvairaus amžiaus žmonėms, be to, tinkama rūpestingai skaičiuojantiems kalorijas.
Moliūgai vadinami superdaržove
Nors patiekalus iš moliūgų dažniausiai ruošiame rudenį, šios ryškiaspalvės daržovės nereikėtų pamiršti visus metus.
Kaip teigia gydytoja dietologė E. Gavelienė, moliūguose galima rasti kone visų ir vandenyje, ir riebaluose tirpių vitaminų: A, C, E ar K, kuris itin reikalingas kraujo krešumui, kaulų būklei bei kitoms žmogaus organizmo funkcijoms palaikyti.
„Ši daržovė turtinga skaidulų ir antioksidantų – beta karoteno bei liuteino, kurie reikalingi žmogaus regai. Moliūguose taip pat gausu mineralinių medžiagų: kalio, vario, mangano, šiek tiek geležies.
Apskritai moliūgas yra vienas iš nedaugelio produktų, kuris įvairiais pavidalais privalo rasti vietą žmogaus mitybos racione ir ją praturtinti dėl naudingų mineralų bei vitaminų gausos – ne veltui moliūgas vadinamas superdaržove“, – teigia gydytoja dietologė.
Nors dažniausiai iš moliūgų gaminamos trintos sriubos ar tyrė, šios daržovės skonis puikiai atsiskleidžia ir kepant orkaitėje. „Prie taip paruošto moliūgo puikiai tinka įvairios daržovės, prieskoninės žolelės. Be to, vertingos ir sėklos, kuriomis galima skaninti salotas ar sriubas. Moliūgo galime įpjaustyti į kone kiekvieną kasdienį patiekalą ar garnyrą – taip vitaminais praturtinsite net ir ne tokį sveikatai palankų maistą“, – pataria E. Gavelienė.
Kur laikyti ir kaip sutaupyti
Visą moliūgą parsinešus iš parduotuvės rekomenduojama laikyti vėsioje bei sausoje vietoje. Jei jo žievė nepažeista, daržovę galima išlaikyti net kelis mėnesius, o prapjovus ir nesunaudojus viso moliūgo, jį reikia įvynioti į maistinę plėvelę bei laikyti šaldytuve, nes kitaip moliūgas praras drėgmę.
Pasak prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos, nusipirkę didesnį gabalą moliūgo ir jo nesunaudoję, galite užsišaldyti jį gabaliukais ar susimalti tyrę sriubai: „Taip jų turėsite ilgesniam laikui ir galėsite gardinti košes, sriubas, panaudoti daržovių apkepams. Be to, nusipirkę moliūgų per akcijas ir užsišaldę, dar ir sutaupysite.“
Pasak O. Suchočevos, šaldymas gali padėti išvengti maisto švaistymo, be to, net skubėdami pasigaminsite sveikatai palankią vakarienę iš kameroje esančių produktų.
Bulvės: nors ir vakare, bet be riebalų
Nors kartais dėl angliavandenių baimės bulves išbraukiame iš valgiaraščio, gydytoja dietologė E. Gavelienė nerekomenduoja visiškai atsisakyti kurio nors maisto produkto. Svarbiau, kiek jo suvalgome ir kokiu būdu jis paruošiamas.
„Pačios bulvės nėra kaloringos, jose yra mums reikalingų mikroelementų ir vitaminų, o kalorijos prisideda iš tų produktų, kurie padeda atskleisti bulvės skonį, tai – riebalai. Išvirtas ar orkaitėje be riebalų keptas bulves galima valgyti ir per pietus, ir vakare, bet jei tai yra plokštainis ar cepelinai, gaminami su papildomais ingredientais, tokie patiekalai sulėtina virškinimo procesą, prailgina sotumo jausmą – jie netinkami vakariniam valgymui“, – sako E. Gavelienė.
Saikingai vartojamos bulvės teikia nemažai naudos mūsų organizmui. „Bulvės turi daug naudingų savybių, jose yra nemažai mineralinių medžiagų – kalio, fosforo, kalcio, geležies, taip pat įvairių vitaminų, skaidulų. Įdomu tai, kad vitamino C 100 g bulvių yra net 15 mg“, – sako E. Gavelienė, pridurdama, kad bulvėse esantis krakmolas puikiai virškinamas.
Tuo metu komercijos operacijų vadovė O. Suchočeva teigia, kad bulvės istoriškai visada padėjo išgyventi taupantiems žmonėms, be to, jos yra vienos pigiausių pasirinkimų daržovių skyriuje: „Bulvės skiriasi tiek išvaizda ar skoniu, tiek krakmolo kiekiu. Vienos, krakmolingesnės, labiau tinka lietuviškiems patiekalams, kitos, geriau išlaikančios formą – salotoms arba mišrainėms. Kad pirkėjams būtų lengviau atskirti, kokiam patiekalui geriausiai tiks bulvės – žymime šią informaciją ant produkto pakuotės.“
Prekybos tinklo „Rimi“ kulinarijos technologė Lina Barčaitė siūlo pasigaminti itališkų virtinukų su bulvėmis ir moliūgais. Ruošiant tešlą, tikslų miltų kiekį reikėtų koreguoti savo nuožiūra: jų dėti tiek, kad masė nebūtų labai lipni, bet ir ne per kieta.
Bulvių ir moliūgų virtinukai („gnocchi“)
Patiekalui reikės:
- 600 g bulvių;
- 400 g moliūgo gabalėlių;
- 100 g sviesto;
- 30 g tarkuoto fermentinio sūrio;
- 200 g miltų;
- 4 šaukštų alyvuogių aliejaus;
- 1 šaukštelio aitriųjų paprikų dribsnių;
- šaukštelio džiovintų raudonėlių.
Kaip gaminti
Įkaitinkite orkaitę iki 190 laipsnių su ventiliatoriumi.
Supjaustykite bulves ir moliūgus vienodo dydžio gabalėliais, apšlakstykite 2 valgomaisiais šaukštais aliejaus, pagardinkite prieskoniais ir kepkite apie 50 min. arba kol visiškai suminkštės. Palikite šiek tiek atvėsti, tada sutrinkite elektrine trintuve. Suberkite aitriosios paprikos dribsnius, miltus, sūrį, tada dar kartą sutrinkite, kad susidarytų lipni tešla.
Užvirkite didelį puodą pasūdyto vandens. Apibarstykite rankas miltais ir padalykite tešlą į tris dalis. Ant miltais pabarstyto paviršiaus kiekvieną dalį iškočiokite į maždaug 1 cm skersmens volelį ir supjaustykite maždaug 2,5 cm ilgio gabalėliais.
Sudėkite virtinukus į verdantį vandenį ir virkite, kol jie iškils į paviršių. Išgriebkite kiaurasamčiu ir sudėkite ant virtuviniu popieriumi iškloto padėklo.
Tada apkepkite juos keptuvėje ant įkaitinto aliejaus po 2 min. iš kiekvienos pusės, kol paruduos. Patiekite aplieję tirpintu sviestu su įtarkuotu sūriu.
Skanaus!
