Sakoma, kad žmogus gimsta patirti laimę. Prie šios būsenos pradeda pratintis jau mamos pilvelyje.
Mokslininkai nustatė, kad vaikas dar iki atėjimo į šį pasaulį pradeda suvokti įvairius skonius. Mažasis žmogeliukas jau motinos įsčiose teikia pirmenybę tam, kas saldu. Tereikia būsimai mamai suvalgyti ką nors saldaus, ir vaiko rijimo judesiai tampa dažnesni.
Atėjęs į pasaulį vaikas tęsia pažintį su saldžiuoju gyvenimu per mamos pieną, kuris turi laktozės. Būtent šis angliavandenis suteikia saldoką skonį.
Polinkis į saldumynus, kaip neseniai nustatė mokslininkai, nulemtas genetiškai – už saldaus skonio pojūtį atsakingas genas, kuris „koduoja“ atitinkamus receptorius.
Nėra vienodų žmonių, kiekvieno žmogaus poreikis valgyti saldumynus skirtingas.
Laiko, pozityvių emocijų, meilės trūkumas – tai dabartiniai daugelio gyvenimo palydovai. Netekę laimės pojūčio, gyvenimo džiaugsmo prarandame sveiką nuovoką, saiko jausmą ir pradedame ieškoti papildo – ranką tiesiame prie saldumynų.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja apriboti cukraus vartojimą iki 25 g per dieną – tai penki arbatiniai šaukšteliai.
25 g cukraus tenka 100 g „Selga“ sausainių, 250 ml (mililitrų) „Coca-Cola“, 200 ml jogurto su braškėmis, 50 g cukatų (cukruje virti, cukraus sirupe įmirkyti ir išdžiovinti vaisiai, jų gabaliukai arba žievelės).
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, per dieną JAV gyventojai vidutiniškai suvartoja 126, Vokietijos – 102, Suomijos – 91 g cukraus.
Dar prieš 20 metų buvo sakoma, kad cukrus žalingas dantims. Bet kaip būtų gerai, jei tik dantims!
Dabar įrodyta, kad besaikis cukraus vartojimas didina širdies ir kraujagyslių ligų, insultų, hormonų pusiausvyros sutrikimų ir net vėžinių ligų grėsmę. Dar reikia pridurti nutukimą ir antrojo tipo cukrinį diabetą. Bet kaina, kurią žmogus gali sumokėti, atrodytų, už nežalingą saldumynų pomėgį, labai aukšta.
Žmonija vis labiau tampa komforto įkaite: minkšti foteliai, automobiliai, noras pasilepinti ant sofos po darbo ir ištiesti pavargusias kojas. Bet čia tyko pavojus! Cukrus kenksmingas žmonėms, kurių gyvenimo būdas yra fiziškai mažai aktyvus.
Cukraus pertekliaus pavirtimo į nereikalingus kilogramus procesas labai paprastas. Organizmas greitai pasisavina saldžiuosius miltelius, o šie per trumpą laiką padidina gliukozės kiekį kraujyje.
Kasa gamina ir į plonąją žarną išskiria kasos sultis – hormoną, kuris garantuoja gliukozės patekimą į ląsteles. Dalis šio paprastojo angliavandenio glikogeno pavidalu kaupiama raumenyse ir kepenyse. Cukraus perviršis kraujyje padeda insuliną paversti riebalais, o šie nukeliauja į riebalinį audinį.
Kai kavą ar arbatą geriate be cukraus, manote, kad nėra grėsmės dėl cukraus pertekliaus? Tai – didžiulė klaida!
Ne tik saldainiai, sausainiai, tortai turi cukraus. Šie saldūs milteliai ir jų pakaitalai dėl skonio, tekstūros ir spalvos dedami į visus maisto produktus. Pavyzdžiui, dvi ruginės duonos riekės – tai jau cukraus dienos norma.
„Liesas“, „100 proc. sultys“, „25 proc. mažiau cukraus“ – visi šie užrašai dar negarantuoja, kad produktai neturi didelio kiekio cukraus.
„Fitness“, „slim fit“, „protein“ užrašai skamba itin viliojamai. Atrodo, suvalgei „Fitness“ batonėlį – dviejų nereikalingų kilogramų nėra. Išgėrei proteino kokteilį – tartum dvi valandas liejai prakaitą kūno rengybos studijoje.
Būkite atsargūs ir dėmesingi. Užrašai „Puikus kalcio šaltinis“ ir „fitness protein“ dar nereiškia, kad produkte visiškai nėra cukraus.
Mitybos specialistai slaptojo cukraus šaltiniu vadina padažus, salotų užpilus, kečupus, dešras, mėsos konservus, dešreles, liesus jogurtus, varškės masę, dribsnius su priedais, sausus pusryčius, javainius, pusgaminius.
Bet sulig amžiumi tampame vis išmintingesni, mitybai ir jos kokybei skiriame vis daugiau dėmesio. Kuo pavalgydinti vaikus, kad šie nesusirgtų atopiniu dermatitu, ką nupirkti brandaus amžiaus mamai ar pačiam sukramsnoti?
Atsakymai į šiuos klausimus daugeliui tapo galvos skausmu, ir jau stengiamasi vengti maisto produktų, į kuriuos įdėta cukraus. Bet specialistai įspėja, kad yra daugiau kaip 60 cukraus pavadinimų, būtent tai gerokai apsunkina jo vartojimo apskaičiavimus.
Kaip išsirinkti mažiausią blogybę iš visų?
Pirkdami naujus maisto produktus visada įdėmiai skaitykite etiketę. Produktų žymėjimas, nurodant jų energinę vertę, būtinas ir griežtai reguliuojamas valstybės lygmeniu.
Pasirinkti maisto produktus paprasta: perskaitykite etiketę, palyginkite tos pačios kategorijos produktus ir išsirinkite naudingiausią. Apsispręsti dėl cukraus kiekio dar lengviau: rinktis tuos maisto produktus, kurių 100 g tenka mažiau nei 5 g cukraus.
Kaip nepatekti į saldumynų pinkles, nesukelti rizikos savo vaikų, artimųjų ir savo sveikatai? Specialistai pataria laikytis trijų paprastų taisyklių.
Maitintis reguliariai – tris–penkis kartus per dieną. Ilgesnės nei trijų–keturių valandų pertraukos tarp valgymo sukelia staigų cukraus mažėjimą kraujyje. Tuomet didėja tikimybė, kad po to suvalgysite didesnę porciją nei įprasta ir įsigeisite ko nors saldaus.
Vartoti daugiau sudėtinių angliavandenių (grūdinių, ankštinių kultūrų produktai, bulvės) nei paprastųjų (konditerijos gaminiai, cukrus, medus, rafinuoti ir kt. produktai).
Sudėtiniai angliavandeniai turi daugiau maistingųjų medžiagų nei paprastieji. Jie tolygiai padidina cukraus kiekį kraujyje, turi daugiau skaidulų ir sunkiau virškinami. Tai sumažina saldumynų norą, suteikia ilgai trunkantį sotumo jausmą ir taip palengvina svorio kontrolę.
Paprastieji angliavandeniai dar vadinami blogaisiais, o sudėtiniai – geraisiais.
Pusryčių dribsniai dažniausiai yra paprastųjų angliavandenių šaltinis. Jei negalite jų atsisakyti, peržiūrėkite turimas atsargas – nuo geriausių iki blogiausių sveikatai.
Saldų gyvenimą kurkite teigiamomis emocijomis, ryškiais įspūdžiais, bendravimu su artimaisiais ar bičiuliais, pomėgiais, sportuodami. Ne saldainiais ir bandelėmis.
Parengė Ona Kacėnaitė
