Kokiais būdais galime sau padėti? Pataria Šveicarijos supermaisto startuolio „Alver“ dietologas Edvardas Grišinas.
Pirmoji pagalba – vaisiai ir daržovės
Pasak dietologo E. Grišino, svarstant apie pagalbą po šventinio laikotarpio apsunkusiam organizmui, pirmiausia reikia suprasti, kurie organai galėjo būti labiausiai apkrauti. Vieni pagrindinių – kepenys, žarnynas, inkstai, taip pat širdies ir kraujagyslių sistema.
„Kepenys – pagrindinis organas, skaidantis į žmogaus organizmą patekusias galbūt nuodingas medžiagas. Gerai šio organo veiklai reikia maisto medžiagų, tokių kaip B grupės vitaminai, flavonoidai, tioliai ir antioksidantai, šakotosios grandinės aminorūgštys, mineralai – selenas, varis, cinkas, magnis“, – sako dietologas.
Sąrašas, anot jo, ilgas, tačiau jis ne toks baisus žinant, kad būtent vaisiai ir daržovės – mūsų pirmoji pagalba. Pošventiniu laikotarpiu įtraukite į mitybą kuo didesnį spektrą lapinių daržovių, žiedinių kopūstų, nepamirškite brokolių ir ankštinių daržovių – visose jose esančios medžiagos užtikrins tinkamą kepenų fermentų veiklą ir palaikys optimalų organizmo rūgščių ir šarmų balansą.
E. Grišinas taip pat pataria racione sumažinti raudonos mėsos ir daug sočiųjų riebalų turinčių produktų kiekį. Siekiant gauti tinkamą kiekį aminorūgščių, dietologas rekomenduoja vartoti daugiau probiotikų gausa pasižyminčios fermentuotos pieno produkcijos, kurią galima papildyti polifenoliais bei antioksidantais, įbėrus kelis šaukštelius džiovintų chlorelių mikrodumblių Golden Chlorella ar ispaninių šalavijų sėklų. Jie papildys produktus organizmo imunitetą stiprinančiomis medžiagomis, tokiomis kaip vitaminai C ir E, aminorūgštys argininas bei leucinas.
Duokite žarnynui pailsėti
Kita svarbi organizmo dalis, į kurią reikia atkreipti dėmesį persivalgius, pasak dietologo, yra žarnynas. Jis tiesiogiai susijęs su kepenų veikla – kaip ir jos, žarnynas priklauso organizmo detoksikacijos sistemai. Jo veikla – žarnyne esančių mikroorganizmų balansas ir įtaka sveikatai – kasmet įgauna vis daugiau reikšmės ir žmonių susidomėjimo siekiant, kad savijauta būtų gera.
„Kol kas tiksliai nežinome, kokiais būdais galėtume greitai įvertinti žarnyno mikrofloros pusiausvyrą. Tačiau pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas ar net bėrimai, imuninės sistemos nusilpimas – pirmieji įspėjantys požymiai, kuriuos galime pastebėti patys ir į juos reaguoti ieškodami greitų problemos sprendimo būdų“, – pabrėžia E. Grišinas.
Anot jo, žarnyne esančios gerosios bakterijos ir trumpų grandžių riebalų rūgštys yra vieni svarbiausių, apsauginėmis savybėmis pasižyminčių veiksnių. Siekiant palaikyti jų balansą, privaloma užtikrinti prebiotikų ir tirpiųjų skaidulų suvartojimą. Jeigu didelis daržovių kiekis nėra lengvai įveikiamas, žarnyno funkcijos palaikymą galima užtikrinti į mitybą įtraukiant prebiotikų ekstraktų, kasdienėje mityboje pritaikomų mikrodumblių.
„Patarčiau pamažu grįžti į buvusį valgymo režimą – duokite poilsio virškinamajam traktui ir laiko balansui atkurti. Rinkitės kuo lengviau virškinamą, kokybišką, daug maistinių medžiagų turintį maistą ir nepamirškite vandens – ne veltui didžiausią žmogaus organizmo dalį sudaro būtent vanduo“, – pataria dietologas E. Grišinas.
Galiausiai, apibendrina jis, kad ir koks oras būtų už lango ir neleistų lengvai pakilti iš šilto patalo, fizinis aktyvumas yra ir visada bus itin aktualus ir visapusiškai naudingas: „Nuo lengvos mankštos rytais iki ilgesnio pasivaikščiojimo miško takais – bet kuri aktyvi veikla, kurią galite atlikti vieni ar kartu su šeima, draugais, yra vertinga.
Pabandykite nors savaitę bent 30 minučių iki pagrindinio dienos patiekalo praleisti aktyviai – tikiu, kad netruksite pajusti, kaip pagerėja virškinimo sistemos veikla.“
