Su Viduržemio jūra ribojasi 21 šalis. Žinoma, skirtingų šalių gyventojų mityba skiriasi, bet remiantis ilgamečiais tyrimais nustatyta, kad augalinė mityba, kurioje daugiausia dėmesio skiriama nesočiosioms riebalų rūgštims, yra neįtikėtinai naudinga. Daugelio skirtingų kultūrų žmonės pamėgo šią mitybą, jie tiesiog naudoja skirtingus produktus, jūrų gėrybes, žoleles ir prieskonius. Svarbu, kad šie produktai būtų vartojami reguliariai.
Viduržemio jūros dieta orientuota į mitybos kokybę, o ne į vieną maistinę medžiagą ar maisto produktų grupę.
Draugiška šeimai. Visi šeimos nariai gali kartu valgyti patiekalus, kurie gali būti ruošiami visiems tokie patys arba šiek tiek pakeičiami. Ši mityba yra tinkama bet kokiam amžiui.
Draugiška planetai. Siūlant produktus šiai dietai atsižvelgiama į poveikį aplinkai. Daugiausia naudojami tvariai auginami augaliniai produktai.
Tinka vegetarams ir veganams. Receptai lengvai gali būti pritaikyti vegetarų ir veganų mitybai.
Be glitimo. Receptams gali būti naudojami produktai be glitimo.
Mažai riebalų. Ši dieta skatina saikingai vartoti sveikuosius riebalus, pavyzdžiui, alyvuogių aliejų, ir neskatina naudoti nesveikų – sočiųjų – riebalų. Taikant Viduržemio jūros mitybą mažiau nei 30 procentų kalorijų gaunama iš riebalų.
Graikai maitinasi kitaip nei italai, o italai – kitaip nei prancūzai ar ispanai. Bet jie visi turi nemažai vienodų principų. Harvardo universiteto (JAV) Visuomenės sveikatos mokykla kartu su Pasaulio sveikatos organizacija aprašė Viduržemio mitybos piramidę ir nurodė gaires, ką dėti į savo lėkštę remiantis Viduržemio jūros dieta. Toks mažai riebalų turintis mitybos modelis leidžia naudoti šiek tiek sočiųjų riebalų, pridėtinio cukraus.
Žmonės, kurie maitinasi pagal Viduržemio jūros dietą, ilgiau ir kokybiškiau gyvena, mažiau kenčia nuo chroniškų ligų, tokių kaip vėžys ar širdies ir kraujagyslių ligos.
Buvo tiriama 13 tūkstančių gyventojų iš 7 valstybių – Graikijos, Italijos, Suomijos, Japonijos, buvusios Jugoslavijos, Nyderlandų ir Jungtinių Valstijų – jų mitybos bei širdies ir kraujagyslių ligų ryšys. Šis tyrimas parodė, kad riebalų tipas yra daug svarbesnis širdies ir kraujagyslių sveikatai nei bendras riebalų suvartojimas.
Net iki 40 procentų visų kalorijų, gaunamų iš riebalų, gali būti naudingos širdžiai, nes dauguma suvartojamų riebalų yra nesotieji, o sočiųjų riebalų kiekis yra ribotas.
Egzistuoja klaidinga samprata apie Viduržemio jūros dietą – kad kalnai krakmolingų makaronų ir perdirbti sūrio produktai atitinka šios mitybos reikalavimus. Valgykite nedidelį kiekį viso grūdo makaronų, jie turėtų būti papildyti šviežiomis daržovėmis, pupelėmis, apšlakstyti alyvuogių aliejumi ir galbūt apibarstyti šiek tiek natūralaus sūrio.
Nors Viduržemio jūros šalių gyventojai nesimaitina taip pat, kaip 5-ajame ar 6-ajame praėjusio amžiaus dešimtmečiais, šio mitybos stiliaus nauda išlieka – ji gali būti pritaikyta skirtingiems regionams su skirtingais maisto produktais.
Kaip tai veikia?
- Pripildykite savo lėkštę įvairių maisto produktų.
- Kasdien valgykite vaisių, daržovių, visagrūdžių, ankštinių produktų, riešutų, alyvuogių aliejaus, žolelių.
- Valgykite žuvies ir jūrų gėrybių bent 2 kartus per savaitę.
- Paukštieną, kiaušinius, sūrį ir jogurtą vartokite saikingai.
- Retkarčiais galite pasilepinti raudona mėsa ir saldumynais.
- Kartais galite išgerti raudonojo vyno taurę.
Parengė Sigita ANTANAITYTĖ
