Prekybos tinklo „Maxima“ sveikesnės mitybos konsultantė dietistė Vaida Kurpienė dalijasi patarimais, kokių produktų vengti, o kokių į kasdienį racioną įtraukti dar daugiau, jei norite mėgautis gera emocine savijauta.
Subalansuota ir sveika mityba, anot dietistės V.Kurpienės, turi daug įtakos laimės jausmui, tad pirmiausia ji rekomenduoja atidžiai peržvelgti valgiaraštį ir pasistengti atsisakyti organizmui nenaudingų produktų.
„Cukrus, jo pakaitalai, miltai, sultys ir kiti greitai pasisavinami angliavandeniai, kurie staigiai kilsteli gliukozės kiekį mūsų kraujyje, suteikia tik trumpalaikį laimės jausmą. Jei taip maitinamasi nuolat, gliukozės šokinėjimas tikrai atima galimybę jaustis laimingu. Tokie produktai išbalansuoja organizmą, paskatina uždegimus skatinančius procesus, o su jais – ir prastą nuotaiką bei nerimo jausmą“, – pastebi dietistė.
Pirmenybė – polinesočiosioms riebalų rūgštims
Pasirinkus maisto produktus, gausius gerųjų riebalų, pasak V.Kurpienės, iš tiesų galime užsitikrinti geresnę savijautą ir nuotaiką.
„Gerieji riebalai – tai omega-3, kurių gausu skumbrėje (tik rinkitės ne rūkytą), lašišoje, silkėje. Šie riebalai net trumpuoju periodu padeda išsiskirti laimės hormonui – dopaminui, tad pavalgius jausimės žvaliau, linksmiau. Maža to, moksliniai tyrimai rodo, jog reguliariai vartodami omega-3 turtingus produktus, sumažiname riziką jausti nerimą, niūrią nuotaiką, apsisaugome nuo depresyvios būsenos“, – kalba dietistė V.Kurpienė, pastebėdama, jog valgiaraštyje žuvis turėtų atsidurti reguliariai.
Pasak „Maximos“ Maisto gamybos departamento direktorės Brigitos Baratinskaitės, įpusėjus rudeniui, žuvies paklausa pradeda sparčiai augti.
„Visus metus siūlome platų šviežios žuvies asortimentą, tačiau lapkričio ir gruodžio mėnesiais žuvies nuperkama daugiausiai ir beveik dukart daugiau nei šiltuoju metų laiku. Galbūt žmonės intuityviai jaučia, kad šis maistas padeda lengviau ištverti niūrųjį sezoną“, – pasakoja B.Baratinskaitė.
Tinkamų užkandžių svarba
V.Kurpienė pataria į kasdienį racioną įtraukti ir augalinės kilmės omega-3 šaltinius. Tai – įvairūs riešutai, sėklos ir jų aliejai, avokadai, sojų pupelės, tofu. Svarbu žinoti, kad organizmas iš jų omega-3 medžiagas įsisavina sunkiau, tačiau tai gali būti puiki saldžių ir menkaverčių užkandžių alternatyva.
„Labai svarbu atidžiai peržvelgti savo užkandžius. Išalkus dažnas mūsų pirmiausiai griebiasi ko nors sūraus, saldaus ar riebaus, pavyzdžiui, saldumynų, traškučių, greito maisto. Nors suvalgius aplanko trumpalaikis džiaugsmas, sotumo ilgam nepatiriame – priešingai, po valandos ar pusantros norisi vėl užkąsti, sunkiau susikaupti, didėja dirglumas ir apima prasta nuotaika.
Jei tokių užkandžių per dieną susidaro didelis kiekis, gali užplūsti kaltė ar nepasitenkinimas savo pasirinkimais. Tam verta užkirsti kelią ir iš anksto pasiruošti sveikesnių alternatyvų. Pradėkite nuo mažų pokyčių, įtraukdami į kasdienį racioną daugiau maisto pertraukų su riešutais, daržovėmis, uogomis. Šiuo atveju tinka net šaldytos. Jei visą savaitę dirbate biure, apsipirkite ir pasiruoškite užkandžius visoms penkioms dienoms ir nusineškite į darbą – bus daugiau ramybės visomis prasmėmis“, – pataria mitybos specialistė.
Gerosios bakterijos gamina laimę
Kitas svarbus geros emocinės būklės aspektas, pasak V.Kurpienės, yra tinkamai veikianti žarnyno sistema. Iki 90 proc. mūsų organizmo serotonino – vadinamo laimės hormono – gamina žarnyno mikrobiomas arba, kitaip tariant, sveikų bakterijų sankaupa žarnyne. Teigiama, jog kuo daugiau gausime gerųjų bakterijų, tuo geresne nuotaika galėsime džiaugtis.
„Naujausi tyrimų duomenys suteikia informacijos, kad ryšys tarp geros žarnyno sveikatos ir mažesnio polinkio į depresiją iš tiesų egzistuoja. Tad patariu į racioną įtraukti fermentuotų produktų: raugintų kopūstų, pomidorų, agurkų ar net kombučios, t. y. fermentuoto gėrimo. Taip pat labai svarbu valgyti daug daržovių ir grūdų, turinčių tirpių ir netirpių skaidulų, kurios yra mūsų gerų bakterijų maistas. Tai nėra kažkokios prabangos prekės, todėl įtraukti jas į savo valgiaraštį bus tikrai lengviau nei įvairias egzotiškas naujienas, kurioms kartais teikiame pirmenybę“, – rekomendacijomis, kaip gerinti nuotaiką maistu, dalijasi V.Kurpienė.
Jai antrina ir B.Baratinskaitė, primindama, jog prekybos tinklai savo pirkėjams siūlo gausų asortimentą produktų, kuriuose apstu abiejų tipų skaidulų – raugintų daržovių, taip pat šviežių vaisių bei daržovių pasirinkimas gausus visus metus.
„Jeigu vaisiai ir daržovės auga mūsų krašte, parduotuvių lentynose, dominuoja vietinių ūkių produkcija – nemažai lietuviškų daržovių turime iki pat pavasario vidurio. Žinoma, siūlome daug šviežio derliaus vaisių ir daržovių iš kitų šalių – kuriose derlius tuo metu nuimamas. Stengiamės klientams sukurti kuo didesnę pasirinkimo įvairovę, tad norint sveikai maitintis, reikia tik žinių“, – teigia prekybos tinklo atstovė.
Alternatyva saldžiam šokoladui – kakava
Dar vienas daugeliui pažįstamas būdas, padedantis pakelti ūpą, – gabalėlis juodojo šokolado. Tiesa, čia būtinas saikas: rekomenduojama sveika juodojo šokolado dozė neturėtų viršyti 40 gramų per dieną. V.Kurpienė atkreipia dėmesį, jog kuo daugiau kakavos turi juodasis šokoladas, tuo didesnė jo nauda.
„Saikinga kokybiško juodojo šokolado dozė gali padėti pagerinti kraujotaką, sumažinti kraujospūdį, pakelti nuotaiką ir suaktyvinti smegenų veiklą. Iš dalies prie geros nuotaikos prisideda ir šokolade esantis cukrus, siunčiantis į smegenis signalus, kurie ir ateityje privers tiesti ranką prie šokolado. Tad dar geriau, jeigu pasimėgausite kakavos gėrimu be cukraus. Kakavoje gausu geros savijautos junginių, tokių kaip kofeinas, teobrominas ir N-aciletanolaminas – medžiaga, chemiškai panaši į kanabinoidus, siejama su pagerėjusia nuotaika. Puodelis kakavos suteiks momentinę naudą, sušildys“, – teigia mitybos specialistė.
Norintys ilgalaikės naudos emocinei būsenai, pasak V.Kurpienės, kakavą turėtų ne tik gerti, bet ir gardinti ja įvairias košes, grūdinius patiekalus ir kepinius.
Maisto specialistė pažymi, kad gerai emocinei savijautai svarbu pasirūpinti ne tik kokybišku maistu ir saikingomis jo porcijomis, bet ir skirti deramą dėmesį valgymo ritualams: valgyti ne prie televizoriaus ar kitų ekranų, o mėgaujantis gera kompanija. Net jei tai, kaip sako dietistė, esame mes patys. Prieš valgant verta pagalvoti, kas tą dieną nutiko smagaus, nudžiugino – tuomet ir maistas suteiks daugiau laimės.
