Becukrių produktų lentynose atsiduria ir duona, tačiau peržiūrėjus joje esančias maisto medžiagas vis vien galima rasti cukraus – iš kur jis atsiranda? Ar tokia duona tikrai sveikesnė negu įprasta ir kuo skiriasi sudėtyje esantis natūralus bei pridėtinis cukrus?
Apie cukrų duonoje pasakoja dietistė Živilė Dumbraitė-Varkalienė.
Energijos pliūpsnis, sukeliantis nuovargį
Dietistė Ž.Dumbraitė-Varkalienė pasakoja, kad natūralus cukrus susidaro skirtinguose maisto produktuose, o jį išskiria gaminiuose naudojami ingredientai.
„Dažnu atveju naudojamas pridėtinis cukrus yra sacharozė – mums įprastas baltasis cukrus. Pagrindinis natūralaus ir pridėtinio cukraus skirtumas yra toks, kad natūraliai produkte esantis cukrus, patekęs į mūsų organizmą, nepaskatins staigaus insulino kiekio išsiskyrimo organizme.
Kartu su kitomis maiste esančiomis medžiagomis, tokiomis kaip skaidulos, riebalai ir baltymai, jis bus pasisavinamas kur kas lėčiau.
Produktai, kuriuose yra pridėtinio cukraus, veikia šiek tiek kitaip – jų pavalgius galimas stipresnis insulino atsakas ir greitesnis cukraus lygio kraujyje kilimas. Tokiu atveju jaučiamas energijos pliūpsnis, tačiau lygiai taip pat greitai ta energija ir prapuola.
Tad natūralus cukrus yra kur kas naudingesnis, jo neišvengsime, nes jo yra daugelyje maisto produktų“, – apie natūralaus ir pridėtinio cukraus skirtumus pasakoja dietistė.
„Vilniaus duonos“ produktų vystymo vadovė Baltijos šalims Snieguolė Šoblinskienė teigia, kad, jeigu produktas nėra pagardintas cukrumi, tai nereiškia, kad gaminyje nėra natūralaus cukraus.
„Asortimente turime duonos, kepamos be pridėtinio cukraus. Tokių produktų sudėtyje esantis natūralus cukrus neviršija 0,9 g cukraus šimte gramų. Tai – natūraliai gamybos metu išsiskiriantis cukrus. Duona, kepama be pridėtinio cukraus, pasižymi sodriu, išraiškingu skoniu, taip pat jai gaminti dažnai naudojami visų grūdo dalių miltai, todėl tokia duona įprastai turi labai daug skaidulinių medžiagų“, – pasakoja S.Šoblinskienė.
Kuo mažiau, tuo geriau
Dietistė Ž.Dumbraitė-Varkalienė pataria, kad, norint išsirinkti sveikesnę duoną, reikia ieškoti produktų, turinčių ne daugiau nei 5 g cukraus šimte gramų.
„Tai yra siekiamybė – kuo mažiau cukraus duonoje, tuo geriau, jeigu ieškote sveikatai naudingo produkto. Tačiau duonoje tikrai galima rasti ir 7–10 g cukraus šimte gramų produkto. Tai – labai daug cukraus. Kaip nurodoma Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijose, suvartojamo pridėtinio cukraus kiekį reikia riboti iki 25 g per dieną. Būtina nepamiršti, kad kone visuose produktuose yra cukraus, tad šis rekomenduojamas kiekis dažnai būna viršijamas“, – apie cukraus kiekį duonoje pasakoja Ž.Dumbraitė-Varkalienė.
Ji teigia, kad duonoje, pagamintoje be pridėtinio cukraus, natūralus cukrus išsiskiria iš grūdų.
„Grūduose nėra daug natūralaus cukraus. O duona, kepama naudojant mieles, dažnai turi kur kas daugiau cukraus, negu bemielė duona. Mielėms cukrus būtinas, kad jos taptų aktyvios. Mielinė duona dažniausiai yra daug skanesnė, puresnė ir minkštesnė. Raugo duona ne tokia saldi, greičiau džiūsta, yra kiek sausesnė, kietesnė, tačiau kur kas naudingesnė organizmui“, – apie tai, kokią įtaką duonoje esančiam cukraus kiekiui daro mielės, pasakoja Ž.Dumbraitė-Varkalienė.
S.Šoblinskienė teigia, kad gali prireikti laiko, norint priprasti valgyti duoną, kurioje yra mažiau ar iš viso nėra cukraus.
„Cukrus keičia duonos skonį, o skonis vis dėlto yra svarbiausias kriterijus renkantis duoną ar bet kurį kitą produktą. Todėl gali prireikti laiko priprasti prie mažiau cukraus turinčios duonos skonio. Tai lengviausia padaryti pamažu didinant becukrės duonos kiekį mityboje – kelis kartus per savaitę pakeičiant įprastą duoną becukre, taip pat naudojant pagardus, su kuriais bet kokia duona tampa skani: sūrį, sviestą, mėsos gaminius ir kitus.
Turint omenyje becukrės duonos naudą organizmui, tikrai verta ja papildyti kasdienę mitybą“, – pasakoja S.Šoblinskienė.
