Dažniau įtraukite į racioną dilgėlių – organizmas jums padėkos

Nuo seno Lietuvoje vertinamos dilgėlės turi ir ypatingą vietą tautinėje virtuvėje, o  dilgėlių sriubos skonis dažnam pažįstamas nuo vaikystės.  

„Įvairiausios rūšies šviežio derliaus salotos kiekvieną pavasarį sulaukia didelės paklausos. Ne išimtis – ir švieži dilgėlių lapai“, – teigia Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė.

Dilgėlės valgomos buvo jau senų senovėje.  Jos – itin sveikatai naudingi augalai. Dilgėlėse gausu vitaminų: C, K, E, B, antioksidantų, netgi baltymų, kalcio, taip pat ir aminorūgščių bei kitų mikroelementų. Dilgėlių įtraukimas į racioną stiprina imunitetą, gerina smegenų veiklą, mažina stresą. „Iki“ vaisių ir daržovių skyriuje dirbanti Jolanta Sabaitienė sako, kad dilgėlės teigiamai veikia ir plaukų, odos, nagų būklę. 

„Lietuvoje iš dilgėlių dažniausiai verdama arbata, tačiau vienas populiariausių ir seniausių tradicinės virtuvės patiekalų, gaminamų iš dilgėlių, – sriuba. Dilgėlių sriuba dažniausiai valgoma pavasarį ir vasaros pradžioje, kai renkami jauni dilgėlių lapai.

Ir nors atrodytų, kad tai tikras mūsų šalies paveldas, dilgėlių sriuba populiari Skandinavijoje, Irane, Airijoje ir Rytų Europoje. Tiesa, kiekviename regione tokios sriubos receptai – skiriasi“, – sako J.Sabaitienė. 

Pasak J.Sabaitienės, prieš gaminant pirmiausia dilgėles reikėtų nuplikyti vandeniu – tuomet jos nebegels. Visgi karštame vandenyje lapų ilgai palikti nereikėtų, mat taip gali pranykti ir jų skonis, ir tekstūra, ir gerosios savybės. 

„Su nuplikytais dilgėlių lapais elkitės taip, kaip ir su špinatų. Pirmiausia išspauskite iš jų vandenį. Tuomet juos galite patroškinti su grietinėle – turėsite skanų garnyrą prie mėsos ar žuvies. Dilgėles galima naudoti ir gaminant padažą makaronams, jau nekalbant apie paprasčiausią arbatą. Kaip ir špinatus, dilgėlių lapus galima užšaldyti ledo kubelių formoje ir jomis paskaninti pačius įvairiausius patiekalus – nuo rizoto iki omleto“, – teigia J.Sabaitienė. 

Dilgėlės gali būti naudojamos ir gaminant įvairiausius troškinius, karius, sriubas. Kadangi dilgėlių lapai pasižymi stipriu skoniu – iš jų galima ruošti ir pesto padažą, keičiant jomis  tradicinius bazilikus. 

Tiesa, gaminant dilgėlių pesto reikėtų nepamiršti ir kedro riešutų, česnakų, sūrio. Dilgėlėmis galima gardinti ir „salsa verde“ pagardą – jas galima derinti su kitomis prieskoninėmis žolelėmis. 

„Iki atstovė dalijasi ir keliais receptais, kuriuose išradingai panaudosite dilgėles. 

Puode įkaitinkite aliejų ir pakepkite česnakus bei svogūnus. Į puodą suberkite bulves, sultinį, druską, pipirus ir uždengę užvirkite. Troškinkite, kol bulvės labai suminkštės, apie 10–15 minučių. 

Kai bulvės suminkštės, atsargiai suberkite dilgėles ir išmaišykite, palikite, kol suvys, apie 1 minutę. Tuomet išjunkite ugnį ir viską sutrinkite iki vientisos masės. 

Įberkite smulkinto šviežio peletrūno ir įspauskite citrinos sulčių, viską vėl išmaišykite. Galiausiai viską sudėkite į dubenėlius ir pagardinkite grietine. 

Visus ingredientus, išskyrus alyvuogių aliejų, sudėkite į maisto trintuvą ir sutrinkite iki norimos masės. Galiausiai įpilkite alyvuogių aliejaus ir viską išmaišykite. Gautą padažą dėkite į sumuštinius, makaronus ar kitus mėgstamus patiekalus.  

Keptuvėje įkaitinkite alyvuogių aliejų. Suberkite dilgėles ir apie minutę pakepkite, kol šios suvys. Leiskite atvėsti, galiausiai smulkiai supjaustykite. Sudėkite į dubenį su varškės kremu, garstyčiomis ir puse pelėsinio sūrio. Galiausiai viską sumaišykite. Įkaitinkite orkaitę iki 200 laipsnių. Gautą užtepėlę tepkite ant duonos, viską dar apibarstykite likusiu sūriu ir kepkite, kol sūris ištirps. Skanaus!