Atėjusieji į renginį galės paskanauti veganiškų užkandžių, karštųjų patiekalų, desertų ir gėrimų, įsigyti įvairių pusgaminių, mėsos ir pieno produktų pakaitalų, ekologiškos produkcijos, natūralios kosmetikos ir švaros priemonių, specializuotos virtuvinės įrangos, receptų knygų, taip pat papuošalų, aksesuarų, namų dekoro elementų.
„Tai bus pirmasis didesnės apimties renginys po dvejų su puse metų pertraukos. Tiek renginių, tiek gyvo bendravimo yra labai išsiilgę ir prekybininkai, ir lankytojai“, – teigė „Vegfest LT“ sumanytoja, Jungtinėje Karalystėje gyvenanti Ventė Viteikaitė.
Pirmasis „Vegfest LT“ buvo surengtas 2016 m. rudenį Vilniuje, o nuo kitų metų buvo pradėtas organizuoti ir Kaune. „Jo idėja gimė apsilankius didžiausiame pasaulyje veganams ir jiems prijaučiantiems skirtame renginyje – Londone organizuojamame „Vegfest UK“, kuris šiemet švenčia dešimties metų jubiliejų“, – pasakojo Ventė.
Šiame renginyje kasmet dalyvauja daugiau nei pusė tūkstančio verslų, vyksta susitikimai su garsiausiais pasaulio veganais, maisto gaminimo pamokos, filmų peržiūros.
„Vegfest LT“ koncepcija – labai panaši. „Renginys skirtas ir susiburti veganams, ir su veganizmo idėjomis supažindinti kuo platesnę visuomenės dalį. Norime parodyti koks platus yra veganiško maisto pasirinkimas ir koks jis skanus“, – kalbėjo organizatorė.
Veganizmą žmonės dažniausiai renkasi dėl etinių priežasčių – veganai įsitikinę, kad nedera išnaudoti kitų gyvų būtybių savo reikmėms. Kitiems svarbus sveikatos aspektas – augalinė mityba yra žymiai sveikesnė už mėsišką.
O dar kiti akcentuoja norą nekenkti gamtai – paskaičiuota, kad intensyvi gyvulininkystė padaro daugiau žalos aplinkai, nei visa gamyba ir transportas kartu sudėjus.
Pasaulyje nuo seno buvo genčių, tautų ir regionų, kuriuose žmonės maitinosi veganiškai ir vegetariškai. Veganizmą ir vegetarizmą pagrindžiančios filosofijos ištakos siekia Senovės Graikiją, pavyzdžiui, vegetariškai maitinosi garsus filosofas Pitagoras bei jo mokiniai.
Moderniojo vegetarizmo pradžia laikomi 1847-ieji, kuomet Anglijoje buvo įkurta Vegetarų bendrija, o veganizmo – 1944-ieji, kai nuo jos atskilo ir atskirą organizaciją įkūrė griežtesnių taisyklių besilaikę veganai. Veganų bendrija – iki šiol aktyviai veikianti organizacija, kuri parėmė ir pirmųjų „vegfestų“ organizavimą Lietuvoje.
Vegetarai nevalgo mėsos, žuvies, jūrų gėrybių, o veganai atsisako ne tik jų, bet ir pieno produktų, kiaušinių, netgi medaus, t.p. vengia su gyvūnais išbandytos ar gyvūninės kilmės sudedamųjų dalių turinčios kosmetikos, kailio, odos, vilnos bei šilko gaminių, pramogų su gyvūnais.
Pastaruoju metu veganų skaičius pasaulyje bei Lietuvoje sparčiai auga. Populiariausias šis judėjimas – Izraelyje, veganais šioje šalyje save laiko maždaug dešimtadalis visuomenės. Žinoma, judėjimas labai populiarus ir savo tėvynėje – Jungtinėje Karalystėje, t.p. Vokietijoje, Prancūzijoje, Skandinavijos šalyje, JAV, Kanadoje, Australijoje, Tailande. Kiek veganų Lietuvoje, nėra tiksliai žinoma, bet didžiausia veganų platforma šalyje – Ventės suburta feisbuko grupė „Lietuvos veganai“ šiuo metu jungia per 36 tūkst. narių.
„Tapusi vegane kitų veganų beveik nepažinojau, todėl sugalvojau įkurti šią grupę – nesitikėjau, kad ji sulauks tokio populiarumo. O dar po poros metų gimė „vegfestas“, – prisiminė V.Viteikaitė.
Kai tapo vegane, kavinėse ir restoranuose augalinio maisto pasirinkimas Lietuvoje buvo labai skurdus – geriausiu atveju veganams jie galėjo pasiūlyti keptų bulvyčių su salotomis, tačiau dabar situacija – visiškai kitokia.
„Daugelyje maitinimo įstaigų atsirado veganiški meniu, o didžiuosiuose miestuose netgi ėmė veikti keletas visiškai veganiškų užkandinių“, – džiaugėsi pašnekovė. Ji atkreipė dėmesį, kad tarp per pastaruosius metus Jungtinėje Karalystėje gimusių startuolių, susijusių su maistu – net du trečdaliai siūlo būtent augalinį maistą.
Pasak jos, ir Lietuvoje vis daugiau verslų pastebi besikeičiančius pirkėjų poreikius ir į juos reaguoja. „Atsiranda vis daugiau verslų, gaminančių veganams tinkančias prekes ar jas importuojančių“, – sakė V.Viteikaitė. Dalį jų bus galima sutikti ir artėjančiame renginyje.
„Turėsime ir „vegfesto“ senbuvių, kurie nuo pat atsiradimo dar nepraleido nė vieno renginio, ir naujokų, kuriems rūpi prisistatyti mūsų bendruomenei. Atlaisvinus kelionių suvaržymus, vėl sulauksime svečių iš užsienio – Latvijos, Estijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės ir net tolimosios Japonijos!“ – entuziazmu tryško Ventė.
Vilniuje stendus turės daugiau nei pusšimtis verslų, Kaune – apie 70.
„Šiemet nusprendėme atsisakyti paskaitų programos – vyks tik mugė su įvairiomis akcijomis, tačiau tikimės, kad nuo kitų metų jau galėsime organizuoti renginius ir su paskaitomis, ir su maisto gaminimo pamokomis, ir su vaikų zona, kaip būdavo iki pandemijos“, – sakė organizatorė. Beje, pandemija ją įkvėpė organizuoti dar vieną renginį – „Sveikatos mugę“, kuri vyks rugsėjo 17 d. Kauno „Akropolyje“.
Į „Vegfest LT vasaros festivalį“ Ventė kviečia atvykti ne tik veganus, bet ir visus besidominčius, taip pat mėgstančius išbandyti įvairias naujoves.
„Turime labai platų asortimentą – dalyvius atrenkame labai atidžiai, kad panašios prekės nesikartotų, be to dauguma šių verslų viešai pasirodo tik per mūsų renginius – jų tikrai nesutiksi kiekvienoje miesto šventėje“, – tvirtino pašnekovė. Į „Vegfest LT“ renginius, pasak jos, ieškodami ko nors neįprasto, dažnai užsuka ir parduotuvių, maitinimo įstaigų savininkai.
