Glitimo netoleravimas: gydytoja paaiškino, kada išties reikėtų susirūpinti

2021 m. lapkričio 26 d. 08:04
Glitimo netoleravimas – dažna problema šiandieninėje visuomenėje. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė teigia, kad labai svarbu nuolat klausyti savo organizmo siunčiamų signalų ir grūdinių produktų atsisakyti tuomet, jei jie turi įtakos savijautai.
Daugiau nuotraukų (3)
Tačiau grūdinių kultūrų nevertėtų atsisakyti dėl mados, o jas išbraukus iš mitybos organizmui gali pritrūkti tam tikrų medžiagų.
Tad kokie požymiai išduoda, jog netoleruojate glitimo ir kokių produktų tokiu atveju reikėtų atsisakyti, aiškina gydytoja dietologė.
Dažniausia glitimo netoleravimo forma – celiakija
Glitimas – baltymas, randamas kai kuriuose grūduose. Jo yra kviečiuose, miežiuose, rugiuose bei iš jų pagamintuose produktuose. Anot „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantės gydytojos dietologės E.Gavelienės, glitimo netoleravimas gali pasireikšti įvairiais negalavimais, susijusiais su šio baltymo turinčių produktų vartojimu.
„Įprastai glitimo netoleruojantys žmonės jaučia energijos trūkumą ir nuolatinį nuovargį bei skundžiasi sutrikusia virškinimo sistemos veikla: pilvo pūtimu, viduriavimu, skausmu, pykinimu ar net vėmimu. Šio baltymo netoleravimas gali sukelti ir staigų svorio kritimą ar dar rimtesnių sveikatos sutrikimų, tad žmogus turėtų būti itin atidus ir stebėti organizmo reakciją.
Jei suvalgę grūdinių produktų pajaučiate diskomfortą keliančių simptomų – reikėtų nedelsiant kreiptis į specialistus“, – sako gydytoja dietologė.
Dažniausiai minima glitimo netoleravimo forma – celiakija arba neceliakinis jautrumas glitimui.
„Celiakijos liga žmonėms dažniausiai būna nustatoma dar vaikystėje. Ja sergantys pacientai iš mitybos raciono privalo visiškai išbraukti glitimo turinčius produktus ir savo kasdienybėje taikyti be gliutenę dietą. Nors celiakija paliečia tik apie 1 proc. žmonių populiacijos, dažnai glitimo netoleravimo priežastis yra ir padidėjęs jautrumas šiam baltymui.
Neceliakinis jautrumas glitimui primena celiakiją, tačiau jis gali būti nustatytas bet kuriuo žmogaus amžiaus tarpsniu. Tokiu atveju žmogaus organizmo reakcija ir grėsmė sveikatai yra daug mažesnė“, – pasakoja E.Gavelienė.
Ji priduria, kad neceliakinį jautrumą glitimui turintiems žmonėms taip pat reikėtų taikyti sumažinto glitimo kiekio dietą ir atsisakyti šio baltymo turinčių produktų.
„Jeigu suvalgęs vienokio ar kitokio maisto žmogus jaučiasi blogai, reikėtų stebėti savo organizmo reakciją ir nedelsiant ieškoti to priežasčių. Tiksliausiai jautrumą glitimui nustatyti gali tik specialistai, tad nereikėtų šios diagnozės sau nusistatyti patiems“, – primena specialistė.
Ką valgyti ir kokių produktų atsisakyti?
Anot E.Gavelienės, svarbu nepamiršti, kad glitimo baltymas yra aptinkamas ne tik kviečiuose, miežiuose ar rugiuose, bet ir kituose produktuose. Specialistė teigia, kad renkantis produktus reikėtų būti itin atidiems – glitimo pėdsakų gali būti net kosmetikoje.
„Sergantiems celiakija ar turintiems neceliakinį jautrumą glitimui, savaime suprantama, nereikėtų valgyti nė trupinėlio duonos, sausainių, makaronų ir kitų produktų, kurių sudėtyje yra glitimo. Visgi svarbu nepamiršti, kad glitimo turi ne tik kviečiai, miežiai ar rugiai, bet ir kuskusas, manų, perlinės ir bulguro kruopos, net speltų miltai.
Be to, glitimo gali būti aptinkama ir kai kuriuose padažuose, prieskoniuose, aliejuose, saldumynuose. Šio baltymo pėdsakai gali būti randami ir ne maisto produktuose, pavyzdžiui, kosmetikoje. Todėl vengiantys glitimo turėtų atkeipti dėmesį ne tik į maisto produktų, bet ir įvairių kitų pirkinių sudedamąsias dalis“, – teigia gydytoja dietologė.
Įsigyjant produktus be glitimo rekomenduojama atkreipti dėmesį į jų maistinę vertę.
„Savo kasdienybėje be gliutenę dietą taikantys žmonės turėtų atidžiai skaityti produktų pakuotes, kad jų sudėtyje nebūtų ne tik glitimo pėdsakų, bet ir kitų sveikatai nepalankių sudedamųjų dalių – stipriai perdirbtų produktų, kuriuose gausu greitai skylančių angliavandenių bei transriebalų“, – sako E.Gavelienė.
Specialistė akcentuoja, kad tie, kurie serga celiakija arba turi neceliakinį jautrumą glitimui, į mitybos racioną gali įtraukti kitas kruopas: bolivines balandas, burnočius, grikius ar kukurūzus, kurie iš dalies pakeistų kviečius ir vertingai papildytų mitybos racioną.
Vaikytis madų nerekomenduoja
Maisto produktų, kurių sudėtyje yra glitimo, atsisakymas jo netoleruojantiems žmonėms padeda pagerinti savijautą ir išvengti nepageidaujamų organizmo reakcijų.
Tačiau dalis žmonių atsisako glitimo turinčių produktų ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, motyvuodami tai siekiu gyventi sveikiau ar numesti svorio. Specialistė pabrėžia, kad tokie veiksmai dažnu atveju yra labiau žalingi nei naudingi.
„Pastaraisiais metais tiek savo, tiek kolegų praktikoje pastebiu, kad dieta be glitimo dažnai randa atgarsį ir sveikų žmonių mityboje. Ši praktika neturėtų būti taikoma ir gali padaryti daugiau žalos nei atnešti naudos.
Visų pirma – grūdinių kultūrų atsisakymas susiaurina žmogaus mitybos raciono įvairovę, o tai yra vienas svarbiausių sveikos bei subalansuotos mitybos veiksnių. Be to, tokia dieta dėl kylančios mitybos nepakankamumo išsivystymo rizikos net sergančių žmonių atveju yra griežtai stebima ir kontroliuojama specialistų. Todėl vaikydamiesi madų kartais galime sau labiau pakenkti nei padėti“, – įsitikinusi gydytoja dietologė E.Gavelienė.
Anot „Rimi“ produktų grupės vadovės Laimos Lesauskienės, pirkėjai vis dažniau ieško ne tik produktų be glitimo, tačiau ir mažiau cukraus turinčių gaminių. Taip pat – jaučiamas augantis susidomėjimas vegetariškais ir keto gaminiais, sportuojantiems specialiai pritaikytiems baltyminiais gėrimais, batonėliais ir kitais produktais.
„BE“ kategorijos prekių pasirinkimas yra itin platus. Nuolat dirbame su asortimento atnaujinimu ir siūlome produktų, tinkančių skirtingiems mūsų pirkėjų poreikiams. Šioje prekių kategorijoje populiarūs išlieka duonos gaminiai be glitimo, auga ir sausainių be glitimo pardavimai bei įvairių užkandžių, pavyzdžiui, lęšių ar ryžių traškučių paklausa.
Nors šioje kategorijoje prekes randa įvairūs pirkėjai, pastebime, kad visiems jiems rūpi sveika mityba ir tai, kokie produktai galiausiai atsiduria jų pirkinių krepšelyje“, – teigia L.Lesauskienė. 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.