Norėdamas sužinoti, kaip maitinasi šimtamečiai, žurnalistas, „National Geographic“ bendradarbis ir dviejų knygų apie ilgaamžystę autorius Danas Buettneris aplankė Okinavą Japonijoje, Nikoją Kosta Rikoje, Ikariją Graikijoje, Sardiniją Italijoje, Loma Lindą Kalifornijoje. Šiose vietovėse, vadinamose mėlynosiomis zonomis, gyvena daugiausia šimtamečių.
Taip pat jis apklausė dešimtis mitybos specialistų ir mokslininkų visame pasaulyje, domėdamasis, ką turėtume valgyti, kad gyventume ilgai ir sveikai.
„Viena išvada išsiskyrė kaip ryškiai žibantis neoninis ženklas – ir tai gali šokiruoti naujausių madingų dietų gerbėjus, – pripažino D.Buettneris. – Iš 10 dažniausiai rekomenduojamų maisto produktų pusė priklausė pupinių šeimai – tai lęšiai, sojų pupelės, žemės riešutai, avinžirniai ir juodosios pupelės.“
Senos geros pupelės
Pavyzdžiui, Kosta Rikos Nikojos pusiasalyje rytas gali prasidėti valgant šiltą kukurūzų tortiliją, įdarytą pikantiškomis juodosiomis pupelėmis.
Italijos Sardinijos saloje pietums gali būti paruoštas garuojančios sriubos dubuo, kupinas įvairių pupelių ir avinžirnių.
Japonijos Okinavos saloje vakarienei gali būti patiektos keptos šparaginės pupelės su sojų pupelėmis arba spindulinių pupuolių daigais.
Gal tai atsitiktinumas, kad šiuose kraštuose gyvenantys žmonės, valgantys daug pupelių ir kitų ankštinių, gyvena ilgiau?
„Nemanau, – teigia mitybos tyrinėtojas. – 2004 m. atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 70 metų ir vyresni skirtingų pasaulio kultūrų atstovai, atskleidė: kiekvieną dieną suvartojant du valgomuosius šaukštus ankštinių, mirties rizika sumažėja 8 proc.“
Kiti tyrimai, pasak jo, parodė, kad pupelės ir kiti ankštiniai ne tik suteikia organizmui reikalingų angliavandenių, baltymų ir mikroelementų, bet ir skaidulų, kurios itin svarbios mikrobiotai, o nuo jos priklauso imuninės sistemos veikla.
Tad neatsitiktinai daugiau pupelių, lęšių, avižirnių ir kitų ankštinių valgantys žmonės dažniau išvengia nutukimo, diabeto, širdies ligų, demencijos ir vėžio.
Atsakomybė ir už kūną, ir už planetą
Maža to – pupelės auga praktiškai bet kur – nuo pusiaujo iki šiaurinių regionų, tad jų nereikia gabenti ilgais atstumais, jos pigios, jų laikymas nereikalauja ypatingų sąlygų ir jos gali būti saugomos ilgai.
Pupelės yra naudingos ne tik žmogui, bet ir žemei, nes dirvožemyje atkuria itin svarbų azotą.
„Taigi, ar galime būti atsakingi ir už save, ir planetą? Mūsų tyrimai rodo, kad galime. Ir pirmasis žingsnis siekiant ilgo sveiko gyvenimo turėtų būti šis – tiesiog įtraukite į mitybą daugiau pupelių“, – paragino žurnalistas D.Buettneris.
Parengta pagal cnbc.com
