Nors atrodo įmantrios, tačiau jūrų gėrybėms pagaminti didelių pastangų nereikia, pakanka jas apvirti, pagardinti prieskoninėmis žolelėmis, česnaku ir citrinų sultimis. Greita, gurmaniška, o svarbiausia – sveika.
Kaip atpažinti tvariai užaugintas jūrų gėrybes ir kodėl jos turėtų būti įtrauktos į visavertės mitybos racioną, pasakoja „Rimi“ kokybės vadovė Ana Čiudinienė.
Teisingi mitybos įpročiai prasideda nuo įvairovės
Dietologai jūrų gėrybes itin vertina dėl santykinai mažo kaloringumo ir jose esančių didelės maistinės vertės baltymų. Be to, jūrų gėrybių grupėje gausu naudingų mineralinių medžiagų ir vitaminų.
„Jūrų gėrybės priskiriamos prie didelės biologinės vertės maisto produktų. Jos yra puikus jodo, seleno, kalcio ir vitaminų A bei D šaltinis. Jūrų gėrybės pasižymi mažu kaloringumu, jose gausu Omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių ir žmogaus organizmui reikalingų baltymų.
Jūrų gėrybės unikalios ir tuo, kad beveik nekaupia sunkiųjų metalų, todėl tai itin sveikatai palankus produktas“, – sako E.Gavelienė, „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantė.
Kalbant apie maistingumą, išskirti vertingiausias jūrų gėrybes būtų sunku: „Visa jūrų gėrybių grupė yra palanki mūsų sveikatai, tad kiekvienas žmogus gali pasirinkti jam skoniu ar kitomis savybėmis priimtiniausius delikatesus“, – sako E.Gavelienė.
Tiesa, jos turėtų būti vartojamos saikingai. Suaugusiam sveikam žmogui jūrų gėrybes, kaip ir žuvį, rekomenduojama skanauti bent du kartus per savaitę. Rekomenduojama žuvies ir jūrų gėrybių norma savaitei yra bent 300 gramų.
Jūrų gėrybes saikingai gali skanauti ir vaikai. Dietologė įsitikinusi, kad kuo įvairesnis mitybos racionas bus nuo pat vaikystės, tuo lengviau ilgainiui bus formuoti teisingus vaikų mitybos įpročius.
Tiesa, jūrų gėrybes valgyti gali ne visi. „Kalbant apie jūrų gėrybių teikiamą naudą nereikia pamiršti, kad šių delikatesų skanauti negali žmonės, kuriems pasireiškia alerginės reakcijos – pasunkėjęs kvėpavimas, odos bėrimai, virškinimo sistemos sutrikimai ar vėmimas.
Be to, per didelis jūrų gėrybių kiekis žmogaus organizme gali sukelti ir baltyminį šoką, jeigu jūrų gėrybių asmuo nėra skanavęs anksčiau ar tiesiog suvalgė per didelį jų kiekį.
Todėl įtraukiant bet kokį naują produktą į savo mitybos racioną pirmiausia reikėtų jo šiek tiek paragauti, pasižiūrėti, kaip organizmas reaguoja ir jeigu viskas gerai – patiekalą skanauti toliau“, – pataria ekspertė.
Kaip paruošti krevetes ir moliuskus?
Nors mūsų šalyje tradiciškai dažniau valgoma žuvis, jūrų gėrybės pamažu atranda savo vietą lietuvių lėkštėse. Midijos, krevetės ir austrės – vienos populiariausių jūrų gėrybių, valgomų daugelyje Ramiojo vandenyno ir Europos šalių. Tai neatsiejama belgų, olandų, italų ir prancūzų virtuvės dalis.
Gydytoja dietologė E.Gavelienė teigia, kad šios jūrų gėrybės yra itin maistingos ir vertingos, todėl atrasti skirtingus Viduržemio jūros virtuvės skonius tiesiog būtina. Eksperimentuoti su jūrų gėrybėmis galima drąsiai. Visgi ruošiant jas svarbiausia taisyklė – nepervirti ir neperkepti.
„Midijos – nepamainomas natūralių mineralų šaltinis. Jose gausu jodo, geležies, cinko, vitamino B12, todėl jos puikiai gali praturtinti mitybos racioną. Midijos dažniausiai pateikiamos virtos baltojo vyno ir žolelių sultinyje. Jas rekomenduojama ruošti su česnaku, citrinos sultimis, baltojo vyno actu ir paskaninti šviežiomis petražolės.
Tuo metu ruošiant krevetes svarbu nepamiršti, kad kuo ilgiau jos bus kaitinamos, tuo mėsa taps kietesnė. Todėl, atsižvelgiant į krevečių dydį, jas gaminti reikėtų nuo 2 iki 7 minučių, neperkaitinant. Ruošiant karštus patiekalus krevetes rekomenduojama sudėti pačioje gamybos pabaigoje – taip bus išsaugotas ne tik skonis, bet ir maistinės krevečių savybės“, – patarimais dalijasi E.Gavelienė.
Austrės nuo kitų jūrų gėrybių skiriasi tuo, kad jas galima valgyti šviežias, termiškai neapdorotas – gyvas austres tiesiog apšlakstant šlakeliu citrinos sulčių, acto ar pagardintas padažu, kurio ingredientai gali būti labai įvairūs. Austrės išsiskiria subtiliu skoniu, tačiau jų nerekomenduojama valgyti nėščiosioms ar žindyvėms.
„Šviežios austrės išsaugo visas maistines medžiagas, jose gausu angliavandenių ir beveik nėra riebalų, todėl šios jūros gėrybės laikomos itin vertingu dietiniu produktu. Austrės valgomos termiškai neapdorotos, todėl šio delikateso turėtų vengti nėščios ir vaikus žindančios moterys. Joms rekomenduojama vartoti tik termiškai apdorotas jūrų gėrybes ar žuvies produktus“, – primena gydytoja dietologė.
Asortimente – tik tvariai užauginti produktai
Jūrų gėrybės priskiriamos prie greitai gendančių produktų, todėl jas patariama suvartoti greitai, valgyti tik šviežias ir prieš tai gerai patikrintas. Anot A.Čiudinienės, renkantis jūrų gėrybes parduotuvėje svarbiausia atkreipti dėmesį į jų šviežumą. Jūrų gėrybės privalo būti gyvos, skleisti jūros kvapą. Būtina atkreipti dėmesį ir į šių produktų ženklinimą etiketėse bei nurodytą tinkamumo vartoti terminą.
„Prekybos centro lentynas jūrų gėrybių asortimentas pasiekia tik praėjęs griežtus kokybės tikrinimo etapus. Pirmiausia vizualiai įvertinamas produkto ženklinimas – ar nurodyta visa privaloma informacija. Vėliau tikrinamas ledo lygis, adatiniais termometrais matuojama jūrų gėrybių temperatūra. Kaip žinia, šie produktai yra labai jautrūs temperatūros pokyčiams, tad jūrų gėrybės tikrinamos itin kruopščiai bei atsakingai“, – teigia A.Čiudinienė.
Renkantis šviežias midijas ir austres svarbu atidžiai apžiūrėti, ar jų geldelės yra užsivėrusios. „Tik tokios jūrų gėrybės tinkamos patiekalams ruošti. Jei midijos arba austrės kriauklė šiek tiek pravira, reiktų atlikti patikros testą, pardavėjo paprašant švelniai bakstelėti į geldelę – gyvi moliuskai kaipmat užsivers nuo pirmojo stuktelėjimo. Taigi, namuose ruošiant gyvus moliuskus svarbu įsitikinti, ar jie yra gyvybingi. Be to, austres atidarinėkite tik prieš pat patiekdami. Jei ragausite šviežias – išdėliokite jas ant grūsto ledo“, – patarimais dalijasi kokybės ekspertė.
A.Čiudinienė rekomenduoja rinktis MSC ir ASC sertifikavimo logotipais pažymėtą žuvį bei jūrų gėrybes.
„Šie logotipai leidžia identifikuoti, kad produktai sužvejoti bei užauginti laikantis sertifikuotos, atsakingos žuvininkystės principų, mažinančių neigiamą komercinės žvejybos bei akvakultūros poveikį mūsų aplinkai“, – sako A.Čiudinienė.
