Kiekvienam su anatomija susipažinusiam žmogui klausimų dėl druskos naudingumo nekyla. Tiksliau – dėl svarbaus jos komponento natrio. Be šio cheminio elemento organizmas negali egzistuoti.
Juk druskos skonis – vienas pagrindinių, į kurį reaguoja liežuvio receptoriai.
Gamta pasirūpino, kad šis skonis žmogui taptų pageidaujamas. Kad galėtų normaliai funkcionuoti, organizmas per dieną turi gauti apie 2 g natrio.
Natris – visų medžiagų apykaitos procesų dalyvis, sudėtinė daugumos kūno audinių ir skysčių dalis.
Šis cheminis elementas dalyvauja sutraukiant raumenis, perduodant nervinius impulsus. Žinoma dar ir tai, kad druska – vienintelis maisto produktas, kuris, vaizdžiai sakant, niekada neturi konfliktų su imunine sistema.
Bet jau nuo senų laikų žmonės žinojo ir tai, kad įprastinė valgomoji druska tam tikromis sąlygomis tampa nuodais.
Teigiama, kad senovės Kinijoje labai turtingi žmonės druską naudojo kaip priemonę labai greitai nusižudyti. Norint negrįžtamai palaužti žmogų, reikia maždaug 1 g druskos kiekvienam svorio kilogramui. Gerai, kad anuomet nusipirkti tiek baltųjų miltelių galėjo sau leisti ne kiekvienas.
Šiuolaikiniame pasaulyje druska jau nebėra didelė vertybė. Moksliniai darbai atskleidė, kas gerai ir kas blogai žmogui.
Toli gražu ne visi supranta, koks svarbus druskos – kasdienio maisto produkto – poveikis jų gyvenimui.
Atrodo, kad suaugę žmonės turi teisę patys spręsti, kiek ir kokios rūšies druskos berti į savo valgį. Nepaisant to, Pasaulio sveikatos organizacija ir daugelio civilizuotų šalių vyriausybės mano esant tikslinga nurodyti, kiek jos vartoti.
Kištis į asmeninį piliečių gyvenimą verčia žiauri statistika. Žemės gyventojas vidutiniškai per dieną suvartoja apie 10 g druskos.
Rytų Europos gyventojai ir azijiečiai – neretai 15 g ir dar daugiau. Fiziologiniu požiūriu būtinas kiekis – 5–7 g.
Neatsitiktinai širdies infarktas ir insultas, kurių rizika padidėja dėl natrio pertekliaus maisto racione, yra dažniausių mirčių priežasčių sąrašo viršuje.
Natrio perviršis kelia didelę riziką ir esant inkstų, sąnarių, skrandžio, virškinamojo trakto bei nervų sistemos problemoms.
Atrodo, nieko sudėtingo, bet ir sąmoningam piliečiui nėra lengva suprasti, kiek kasdien natrio chlorido patenka į jo organizmą.
Vargu ar visi žino, kad druska įeina į daugybės pramoninės gamybos produktų sudėtį, – pradedant duona ir baigiant saldainiais. Be to, nemažai natrio yra mėsoje, jūrinėse žuvyse, daržovėse ir žalumynuose.
Dauguma žmonių ruošdami maistą nepiktnaudžiauja druska, bet į savo valgiaraštį kasdien įtraukia tokių produktų kaip kietasis sūris, dešra ir rūkyti mėsos gaminiai, kepiniai, pomidorų sultys, užkandžiai. Esant tokiam mitybos scenarijui jau per pusryčius suvartojamas arbatinis šaukštelis druskos.
Kad nepastebimai suvartojate per daug druskos ir tai atsiliepia jūsų organizmui, byloja šie požymiai.
Polinkis į pabrinkimus
Mikroelementas natris turi savybę sujungti vandens molekules. Būtent dėl to atsiranda patinimas, veido ir rankų paburkimas rytais, negalime įtraukti pilvo.
Neramus miegas
Porą kartų naktį prabundate, kad nueitumėte į tualetą? Jei nesergate urologinėmis ligomis ir nesilaukiate, dėl to kalta mityba: organizmas stengiasi pašalinti vandens perteklių.
Nervingumas, agresijos priepuoliai, jautrumas
Blogai nuotaikai ir norui ką nors aprėkti galima atrasti tūkstantį priežasčių. Bet viena jų gali būti per didelis druskos kiekis racione. Padidėjęs natrio kiekis lemia kalio ir magnio trūkumą – medžiagų, kurios itin svarbios normaliam nervų sistemos darbui.
Troškulys
Nuolatinis noras išgerti vandens – svari priežastis kreiptis į endokrinologą ir pasitikrinti, ar netapote diabeto auka. Ir pamąstyti apie dietą. Gal troškulys tėra organizmo būdas atkurti vandens ir druskos pusiausvyrą?
Nepasiektas kūno rengybos tikslas
Jei treniruotės neduoda rezultato, kūnas neužsiaugina raumenų ir netampate stipresni. Šiuo atveju galima įtarti druskos poveikį. Natrio chlorido perteklius daro poveikį raumenų gebėjimui susitraukti, provokuoja jų išsitempimą.
Ar esama paprasto būdo apsaugoti organizmą nuo druskos pertekliaus? Taip. Reikia kiek įmanoma sumažinti sūdytų, raugintų produktų, greitojo maisto, pusgaminių ir sūrių užkandžių vartojimą. Be to, stengtis nedėti druskos į maistą, kurį gaminate namuose.
Atlikti tyrimai atskleidė, kad 5 g natrio chlorido per dieną – realus skaičius, kai mityba subalansuota. Tai reiškia, kad kelis kartus per savaitę į valgiaraštį reikia įtraukti jūrų žuvį ir mėsą, kasdien – įvairių daržovių ir vaisių. Daug natrio turi mangai, morkos, pomidorai, lapinės daržovės, mineralinis vanduo, duona.
Iš šių produktų organizmas pasisavina maksimalų kiekį natrio, jei bus vartojamas ir vitaminas D, – tokia specialistų rekomendacija. Sunkų fizinį darbą dirbantiems, maratonus bėgantiems ar gausiai prakaitą sporto salėse liejantiems žmonėms, kurie gyvena karšto klimato sąlygomis ir leidžia sau didelėmis dozėmis gerti alų, gali neužtekti natrio, gaunamo kartu su maistu.
Šių asmenų druskos poreikis skiriasi nuo vidutinio vartojimo lygmens. Todėl jiems būtini specialūs elektrolitais papildyti gėrimai, o į maistą būtina įberti druskos. Taip bus palaikoma vandens ir druskos pusiausvyra.
Kai prarandama daug skysčių, ekspertai pataria maždaug 2 g druskos berti į 1,5 l vandens. Beje, šiuo atveju druskos rūšis ir kaina neturi reikšmės.
Jūros ar Himalajų druska naudingesnė nei pilkos spalvos milteliai iš kuklios pakuotės? Rožinė ar pilka druska tėra estetikos klausimas. Poveikio organizmui požiūriu brangios ir pigios druskos rūšys nesiskiria, bent taip teigia specialistai.
Druską galima naudoti ir maudantis vonioje. Bet tikėtis stebuklo, kad taip atsikratysite nereikalingų kilogramų ir celiulito, neverta.
Vis dėlto jūros druska suminkština vandenį, todėl ji rekomenduojama žmonėms, turintiems jautrią odą. Patekę į vandenį, o paskui į organizmą mineralai atlieka detoksikaciją ir padeda raumenims geriau atsigauti po krūvių kūno rengybos ar sporto salėse.
Šiltas vanduo atpalaiduoja ir ramina, vadinasi, gali būti gera priemonė nemigai ir stresui slopinti. Tačiau yra vienas „bet“: mineralų prisotinta vonia reikia mėgautis ne daugiau kaip 20 min. – tuomet nebus stimuliuojamas širdies ir kraujagyslių sistemos darbas.
