Lietuvoje kasmet išgeriama per 50 mln. litrų įvairių sulčių, nektarų ir vaisių gėrimų. Vienas populiariausių mitų – neva sultys, pagamintos iš koncentruotų sulčių, nėra natūralios.
„Ant sulčių pakuotės matomas užrašas „pagaminta iš koncentruotų sulčių“ vartotojui vis dar kelia neigiamas emocijas. Terminas „koncentruotas“ skamba panašiai kaip „konservantas“, nors jokie konservuojantys priedai į sultis nededami – ilgą sulčių galiojimo trukmę užtikrina jų pasterizacija.
Koncentruotos sultys reiškia, kad iš kokybiškų šviežių vaisių išspaustų sulčių pašalinama dalis vandens, kuris vėliau gamybos metu grąžinamas. Tokios sultys išlaiko visas maistines savybes, tad abejoti jų natūralumu tikrai nereikia“, – komentuoja 25 metus šalyje veikiančios sulčių, nektarų ir vaisių gėrimų gamybos įmonės „Eckes-Granini Lietuva“ vadovas Marius Gudauskas.
Sultys dietai – taip, detoksikacijai – ne
Gydytojas dietologas Edvardas Grišinas įsitikinęs, kad nemažai mitų apie sultis gimsta iš nežinojimo arba tikėjimo viskuo, kas rašoma internete.
„Yra gajus mitas, kad sultys netinka žmonėms, kurie laikosi dietos. Iš tikrųjų sultys yra puiki vaisių ir daržovių alternatyva, tad koreguojant mitybą ir į savo racioną įtraukiant daugiau vaisių bei daržovių, galima dalį jų keisti natūraliomis vaisių ar daržovių sultimis su minkštimu. Būtina atminti, kad vis dėlto sultys yra ne gėrimas, o maistas, turintis energetinę vertę, tad stebint suvartojamų kalorijų kiekį, būtina skaičiuoti ir sulčių maistinę vertę“, – teigia E.Grišinas.
Kitas populiarus mitas – kad sultys puikiai detoksikuoja organizmą. Pasak dietologo, sultys nėra geriausias būdas valyti organizmą – detoksikacija yra natūralus procesas, kurį sultys gali pristabdyti.
„Vartojant sultis didesniais kiekiais, kai siekiama išsivalyti organizmą, gali pradėti varginti nemalonūs pojūčiai – pilvo pūtimas, nevirškinimo ar sunkumo jausmas. Organizmo detoksikacijai labiau padeda sveika ir subalansuota mityba, pakankamas kiekis skysčių ir skaidulomis praturtintas maistas“, – pataria dietologas.
Be pridėtinio cukraus – tik šimtaprocentinės sultys
Kitas populiarus mitas apie sultis – kad jose yra per daug cukraus. Šiam mitui paneigti M.Gudauskas siūlo atkreipti dėmesį į tai, kas parašyta ant sulčių pakuotės.
„Visi vaisiai turi natūralaus cukraus, vieni – daugiau, kiti – mažiau, tačiau cukraus kiekis gali būti keičiamas tik gaminant nektarus ar sulčių gėrimus. Pavyzdžiui, norint pagerinti rūgštų spanguolių sulčių skonį, jos gali būti pasaldinamos, o tokios saldžios sultys, kaip vynuogių – papildomai skiedžiamos, kad vartotojai galėtų mėgautis sveikesne jų alternatyva su mažiau cukraus. Abiem atvejais ant sulčių pakuotės bus pažymėta, kad tai atitinkamai yra sulčių gėrimas arba nektaras“, – sako įmonės vadovas.
Šimtaprocentinės sultys nėra dirbtinai saldinamos – jose esantis cukrus yra natūralios kilmės. Taip pat natūralūs yra ir sultyse esantys vitaminai – tai paneigia dar vieną mitą, kad sultys neturi jokių naudingų mikroelementų.
„Sultys, kaip ir vaisiai bei daržovės, turi organizmui naudingų vitaminų ir mikroelementų. Jei žmogus neturi galimybės suvalgyti rekomenduojamo kiekio vaisių ir daržovių, galima išgerti sulčių“, – sako E.Grišinas.
Sulčių ekspertas M.Gudauskas atkreipia dėmesį, kad viena stiklinė šalies vartotojų pamėgtų šimtaprocentinių apelsinų sulčių patenkina daugiau kaip 50 proc. rekomenduojamo per dieną suvartoti vitamino C kiekio.
Atsargiai su vaistais
Dar vienas mitas, kad sultys gali slopinti vartojamų vaistų poveikį, vis dėlto yra arčiau tiesos. Pasak gydytojo dietologo, ananasų ir greipfrutų sultys gali veikti vaistų veikliąsias medžiagas, tad vartojantys vaistus turėtų atidžiau įvertinti, ar jų informaciniame lapelyje nėra pateikti duomenys apie galimą šalutinį poveikį vartojant vaistus kartu su tam tikromis sultimis.
„Vartojant sultis reikia nepamiršti, kad tam tikros sultys, o tiksliau jose esantys flavonoidai gali sąveikauti su kepenų fermentais, skaidančiais kraują skystinančius vaistus. Tokios yra spanguolių ir obuolių sultys. Tad geriant kraują skystinančius vaistus reikėtų pasitarti su gydytoju dėl tinkamos mitybos parinkimo“, – pabrėžia E.Grišinas.
