Restoranų tinklui milijonus sukrovė neįprastas sumuštinis: tokios sėkmės nesitikėjo niekas

Sumuštinis pavadinimu „Filet-O-Fish“ tapo pirmuoju bemėsiu patiekalu, įtrauktu į greitojo maisto giganto meniu.

Karlas Smallwoodas, portalo „Today If found out“ autorius, pastebi, kad žuvainis „Filet-O-Fish“ unikalus, nes nors yra praktiškai nereklamuojamas, vis tiek gerai perkamas.

Kita vertus, turbūt nėra geresnės reklamos, kaip iš lūpų į lūpas, tiksliau, iš portalų į portalus vaikčiojantis faktas, kad žuvainis yra mėgstamiausias buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo pasirinkimas.

Visgi, prieš tapdamas hitu, žuvies sumuštinis buvo beveik „nužudytas“. Jį išgelbėjo vieno žmogaus užsispyrimas.

Amerikiečio Lou Groeno gyvenimas nebuvo lengvas. Apie aktorės karjerą Holivude svajojusi motina sūnų paliko, kai šiam buvo treji, o sulaukusį paauglystės iš namų išvarė tėvas. Benamis ir bedalis Didžiosios depresijos laikais – istorijos pradžia toli gražu ne įkvepianti. Kad išgyventų, Lou kartais tekdavo vogti maistą.

Tačiau sunkumai grūdina. Išsilavinimo ir darbinių įgūdžių neturintis, bet jokio darbo nebijantis jaunuolis labai gerai žinojo, kad norėdamas kažko pasiekti, turi dirbti daugiau, sunkiau ir geriau nei kiti.

Ir tai atsipirko. Praėjo vos keli dešimtmečiai, ir Lou tapo Sinsinačio (Ohajo valstija, JAV) restoranų asociacijos prezidentu. Netrukus reikalai jį suvedė su „McDonald‘s“ imperijos karaliumi, generaliniu direktoriumi Roy Kroc‘u. Susitikimas Lou įkvėpė ir buvo lemtingas: už santaupas, o taip pat iš draugų pasiskolintus pinigus Lou įsigijo „McDonald‘s“ frančizę ir atidarė pirmąjį šio tinklo restoraną Sinsinatyje. Tai nutiko 1959-aisiais.

Tais laikais „McDonald‘s“ vardas nebuvo taip plačiai žinomas, kad verslas įsisuktų tarsi savaime, tad Lou Groenui teko smarkiai padirbėti. Tačiau užsispyrėliui dviejų vaikų tėvui, restoranėlyje įdarbinusiam visą savo šeimą, sekėsi gana neblogai.

Išskyrus penktadienius. Jie buvo siaubingi. Jeigu kitoms maitinimo įstaigoms kaip tik penktadieniai nešdavo didžiausią pelną, Groeno restoranėlis tomis dienomis teuždirbdavo varganus 75 dolerius. Lou suprato, kad yra dvi išeitys: penktadieniais užsidaryti arba... kažko imtis.

Ir jis ėmėsi tirti rinką. Apėjo kitus restoranus, ištyrinėjo vietinio konkurento, greitojo maisto restorano „Big Boy“ meniu. Ir – eureka! – suprato priežastį: net 87 proc. Sinsinačio gyventojų buvo praktikuojantys Romos katalikai, kuriems popiežiaus Jono XXIII įsaku penktadieniais uždrausta valgyti mėsą! Lou konkurentai tądien šalia įprastų patiekalų tiekdavo ir žuvį, kurią pasninkaujantieji valgyti gali, o „McDonald‘s“ valgiaraštyje – tik mėsainiai.

Tai buvo spyris į sėdimąją. Užsidaręs savo restorano virtuvėje Lou pradėjo kurti. Tikslas – mėsainis su žuvimi. Po ilgų eksperimentų su įvairiausios rūšies žuvimi Lou apsistojo ties paskrudinto oto filė, įspraustos tarp dviejų bandelių, varianto. Sumuštinis buvo neblogas, tačiau dirbdamas po „McDonalds“ vėliava Lou negalėjo jo savavališkai įtraukti į meniu. Žuvies sumuštinį turėjo palaiminti pats Ray Kroc‘as.

Kai 1961 m idėją Groen‘as pristatė Krocui, gavo smūgį žemiau juostos: „Man nesvarbu, net jei pats Romos popiežius atvyks į Sinsinatį, nes jis gali valgyti mėsainius kaip ir visi kiti, – iškošė jis – Neketinu savo restoranų smardinti prakeikta žuvimi!“

Tačiau Groen‘ui tai buvo verslo mirties arba gyvenimo klausimas, todėl pasiduoti neketino. Galiausiai jam pavyko įtikinti Kroc‘ą leisti bent pabandyti vieną dieną pardavinėti sumuštinius su žuvimi restoranėlyje Sinsinatyje. Tačiau leidimas turėjo dvi papildomas sąlygas.

Pirma, sumuštinis su žuvimi turėjo būti pigus, kainuoti maždaug 25 centus. Tai buvo problema, nes vien tik skrudinto oto paplotėlis atsiėjo bemaž 30 centų. Tačiau Groen‘as problemą išsprendė otą pakeisdamas gerokai pigesne Atlanto menke.

Antra, Groen‘o sumuštinis konkuravo su Kroc‘o bemėsiu „kūriniu“ – „The Hula burger“. Tai ant grotelų kepta ananaso puselė ir sūris šaltoje bandelėje – šiuo savo kūrybos vaisiumi Kroc‘as taip pat ketino privilioti mėsos nevalgančius klientus.

Taigi, Kroc‘as Groen‘ui metė iššūkį: abu patiekalai bus pardavinėjami Didįjį penktadienį, ir tas sumuštinis, kurio vienetų tądien pavyks parduoti daugiau, visiems laikams bus įtrauktas į „McDonald's“ meniu. Groen‘as iššūkį priėmė.

1962 m. Didįjį penktadienį Groen‘o restoranėlyje parduota 350 vienetų žuvainių ir 6 „The Hula burger“.

Visgi Didįjį Penktadienį restoranėlyje Groen‘as pardavinėjo sumuštinį pagal savo savo originalų receptą, t. y., su brangiuoju otu tarp bandelių. Kai 1963 m. Lou kūrinys gavo „Filet-O-Fish“ vardą ir buvo įtrauktas į nuolatinį meniu, jo receptūra jau buvo patobulinta „McDonald‘o“ technologų: tarp bandelių įspraustas ne otas, o gerokai pigesnės Atlanto menkės skrudintas filė paplotėlis. Kažkas iš Groen‘o darbuotojų pasiūlė dar vieną patobulinimą – pridėti amerikietiško lydyto sūrio riekelę.

Paragavęs naujojo žuvainio Kroc‘as pasidavė: „Skanu“, tiesa, jam užkliuvo menkė, nes ši žuvis priminė neskanius vaikystės prisiminimus apie menkių kepenėlių aliejų. Nuspręsta reklamoje menkę vadinti tiesiog Šiaurės Atlanto baltąja žuvimi.

Nors sumuštinis su žuvimi jo gamintojams kelia nemažai rūpesčių, nes, kaip žinia, žuvį kur kas lengviau sugadinti (perkepti) nei, pavyzdžiui, jautienos kepsnį, gerą skonį garantuoja tik gera, kokybiška žuvis, be to, žuvies paplotėliui reikia atskirų skrudintuvų ir t. t., „Filet-o-fish“ yra taip mylimas valgytojų, kad kai 1996 m. buvo tyliai išimtas iš meniu, tikintis, kad niekas to nė nepastebės, „McDonald‘s“ užplūdo skundai ir reikalavimai žuvį grąžinti.

„Filet-O-Fish“ populiarus ne tik tarp katalikų, bet ir tarp kitų tikėjimų greito maisto mėgėjų, pavyzdžiui, žydų ir musulomonų.

Įdomus faktas. Kai žuvies sumuštinis buvo palaimintas ir įtrauktas į „McDonald‘s“ meniu, Krocas lyg tarp kita ko mestelėjo: „Bičiuliai, būkime budrūs. Dabar, kai investavome į įrangą žuviai apdoroti, gali būti, kad Popiežius pakeis taisykles“.

Ir jis buvo teisus. 1965 m. Romos Katalikų Bažnyčia sušvelnino taisykles: penktadieniais, išskyrus Gavėnios penktadienį, mėsą valgyti leista.

Iki šiol maždaug 23 proc. žuvainių kasmet parduodami kaip tik per Gavėnią. Vadinamasis Penktadienio rinkinys, kurį sudaro skrudintos bulvytės, „Filet-o-fish“ ir „Coca cola“ kainuoja 1 dol. 69 ct.

„Filet-o-Fish“ Lou Groeną pavertė išties turtingu žmogumi. Kai būdamas 80-ies išėjo į pensiją, turėjo jau 43 „McDonald‘s“ frančizes, 130 mln dolerių pelno per metus ir daugiau nei 3000 darbuotojų. Lou Groenas mirė 2011 m. gegužės 30 d. būdamas 93-erių.

Nors ieškant tobulo skonio žuvies sumuštinio sudėtis metams bėgant vis keitėsi, pagrindinės sudedamosios dalys išliko tos pačios: skrudintas žuvies filė paplotėlis (nelygu regionas, tai gali būti Aliaskinė rudagalvė menkė, melsvoji ilgaudegė menkė), garuose plikyta minkšta bandelė, totoriškas (tartaro) padažas ir amerikietiško lydyto sūrio puselė.

Pasigaminti traškų ir, svarbiausia, norimo dydžio naminį žuvainį nesudėtinga, o gaminant pagal šį receptą, nereikės net gruzdintuvo.

Jums reikės:

Į skardą supilame panko džiūvėsėlius ir šauname į įkaitintą orkaitę, kad apskrustų.

Į dubenį įmušame kiaušinį, dedame garstyčias, majonezą, miltus ir žuvies prieskonius. Išmaišome iki vientisos masės. Norimo dydžio filė gabalėlį apvoliojame mirkale.

Iš orkaitės ištraukiame apskrudusius panko džiuvėsėlius ir juose apvoliojame išmirkytą filė gabalėlį. Kiekvieną gabalėlį papurškiame aliejumi. Ir dedame į orkaitę kepti, kol gražiai apskrus.

Marinuotus agurkėlius supjaustykite smulkiais kubeliais, kaparėlius – į kelias dalis. Su visu skysčiu sudėkite į majonezą. Įspauskite citrinos sultis, sudėkite kapotus krapus ir pagardinkite pipirais. Išmaišykite.

Sluoksniuojame sumuštinį: brijošės bandelę perpjauname perpus, dedame žuvies paplotėlį, lydyto sūrio riekelę, totoriško padažo ir prispaudžiame kita bandelės puse. Skanaus!