Sveikais ir netikėtais valgiais iš kiaulpienių kaunietis stebina net visko ragavusius gurmanus

„Kiaulpienės – tiesiog mūsų panosėje auganti natūralių vitaminų ir mikroelementų bomba. Jas valgant nereikia jokių dirbtinių maisto papildų ar vitaminų“, – įsitikinęs G.Gustas. Jis pavasarį vos tik laukuose pasirodžiusius jaunus kiaulpienių lapus skynė ir pirmąsias dvi tris savaites valgė nuplautus, tačiau neapdorotus.

Per dieną vyras sukramtydavo ne mažiau kaip 5–6 lapus.

Jo teigimu, pienių lapuose daug vitaminų C ir E, beta karoteno, geležies, kalcio, fosforo, magnio ir kitų naudingų medžiagų.

Jauni maži lapeliai – visiškai nekartūs. Ūgtelėjusius ir kiek karstelėjusius lapus vyras siūlo pamirkyti sūdytame vandenyje.

Kai pienės pražydo, G.Gustas ėmė mėgautis gėlių žiedais. Tačiau šiais augalais jis žavėjosi ne visada.

„Prieš kurį laiką sode geltonuojančios kiaulpienės mane vertė stvertis už galvos. Į žmones, kurie vaikšto po miškus, pievas ir palaukes ieškodami įvairių vaistingųjų augalų, o vėliau juos išdžiovinę ar kitaip apdoroję naudoja maistui, žiūrėjau kritiškai.

Tačiau sudomintas bičiulių jau turbūt septintus metus mėgaujuosi gamtos dovanomis“, – kalbėjo G.Gustas.

Kiaulpienės režisieriui įdomios tapo po viešnagės bičiulių sodyboje.

Prie mėsos jie patiekė pagardą, kurio skonis labai patiko, tačiau atspėti, iš ko jis pagamintas, G.Gustas nesugebėjo.

Pasirodo, tai buvo su česnakais ir citrinų sultimis bei trupučiu rudojo cukraus marinuoti kiaulpienių žiedai. Bičiuliai patiekė ir pienių medaus bei vyno, papasakojo, ką iš šių augalų galima pagaminti.

Kitą dieną vyras nutarė pats pasirinkti kiaulpienių ir pamėginti ką nors iš jų pasigaminti. Pirmasis G.Gusto patiekalas buvo kiaulpienių žiedų ir vaisių salotos – jos kauniečiui pasirodė esančios itin gardžios. Todėl jau kitą rytą jis vėl nuskubėjo į geltonuojančią pienių jūrą ir surinktais gėlių žiedais paskanino daržovių salotas.

Vėliau G.Gustas išmėgino kiaulpienių žiedų salotas su graikiniais, kedrinių pinijų riešutais, lašiša, paukštiena, greipfrutais, granatų sėklomis.

Kauniečiui skanūs ir alyvuogių aliejuje virti kiaulpienių žiedai, apvolioti miltų ir krakmolo tešloje, vištienos suktinukai, įdaryti pienėmis.

Jis geltonus žiedus naudoja ir kepdamas sausainius, ruošdamas kokteilius, gaiviuosius gėrimus, gamindamas vyną, sirupus.

Kadangi G.Gustas labai mėgsta ruošti įvairius net egzotiškus valgius fondiu puode, nutarė pamėginti pienių žiedus panardinti į karštą sūrio padažą ir net pakaitintą šokoladą. Šis skonis nustebino ne vieną gurmanu save laikantį jo bičiulį.

„Jeigu nebijoma eksperimentuoti, iš kiaulpienių žiedų galima sukurti itin egzotiško skonio patiekalų“, – tvirtino G.Gustas.

Ieškantiems naujų skonių kaunietis siūlė pamėginti pasigaminti gaivinantį pienių gėrimą iš vandens, pienių žiedų, agurkų, cukraus ir uogų.

Skanūs ir pienių lapų, žiedų kokteiliai.

Kad gėrimas nebūtų kartus, ypač baigiantis pavasariui, ir nepabostų, režisierius jį plaka vis su kitomis žolėmis – dažnai su žalios spalvos vaisiais ar daržovėmis: špinatais, dilgėlėmis, mėtomis, sultenėmis, gražgarstėmis, agurkais, kiviais, obuoliais, kriaušėmis. Kiaulpienės tinka ir su įvairiomis uogomis. Kartais šį kokteilį paskanina pienių medumi.

„Saulėtomis dienomis nereikėtų vien stebėti, kaip bitės iš kiaulpienių renka žiedadulkes medui, – jo nesunkiai galima pasigaminti. Man geltonas, skaidrus, malonaus gėlių aromato ir nepaprasto skonio medus pranoksta daugelį įprastų desertų. Tokiam skanėstui reikia cukraus, kiaulpienių žiedlapių, dėl įmantresnio skonio galima įdėti eglių ar pušų ūglių“, – mokė režisierius.

Jis patarė, kad dabar laikas kiaulpienėmis apsirūpinti žiemai. Lapus ir žiedynus reikia tiesiog sušaldyti, o šaknis išdžiovinti ir laikyti drobiniame maišelyje. Iš pienių šaknų vyras gamina kavos pakaitalą. Iškastas šaknis jis nuplauna, išdžiovina, paskrudina iki rudumo ir sumala kavamale.

Kiaulpienių savybėmis besidomintis vyras siūlė šiuos augalus naudoti ir grožiui puoselėti. Įtrinant į odą pienių lapų sultis galima išsivaduoti nuo strazdanų ir pigmentinių dėmių.

Inde sumaišykite miltus su avižiniais dribsniais ir pienių žiedais. Kitame inde išplakite kiaušinius, į plakinį sudėkite medų, sviestą, įberkite druskos, pagardinkite vanile. Viską sumaišykite ir sudėkite į miltų masę, ją gerai išsukite.

Šaukštu formuokite sausainius, dėkite į kepimo popieriumi išklotą skardą. Kepkite 15–20 minučių iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, kol sausainiai pagels. Lėkštę su sausainiais papuoškite pienių žiedlapiais, uogomis.

Surinktas pienes pamerkite į vandenį ir gerai nuplaukite. Pienių žiedai turi būti be kotelių, kitaip medus bus kartus.

Pienių žiedus ir pušų ar eglių ūglius arba vietoj jų naudojamus dilgėlių žiedus užpilkite 1 litru vandens, virkite apie valandą ant mažos ugnies. Šią masę palikite per naktį.

Rytą pienes ir ūglius perkoškite per sietelį, nusunkite skystį ir 1–1,5 val. virkite jį su cukrumi ant mažos ugnies.

Medų perkoškite, įberkite pienių žiedlapių ir supilkite į sandarų indą.

Dalį pienių išmirkykite, kelias minutes pavirkite, susmulkinkite, suberkite supjaustytą svogūną ir pakepinkite su sviestu.

Krūtinėlę pamuškite, pagardinkite druska ir pipirais, ant jos dėkite sūrio juostelę, pakepintas pienes ir svogūną. Susukite, o kraštus persmeikite mediniais dantų krapštukais. Pabarstykite kmynais.

Kepimo indą ištepkite sviestu, dėkite suktinuką. Kepkite iki 230 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 25 minutes. Iš pienių žiedlapių sukurkite dekoraciją ir papuoškite lėkštę su suktinuku, pasmulkinkite svogūnų laiškų, padėkite ridikėlių su lapais.

Nuskinkite kiaulpienių žiedus ir nuplaukite šaltu vandeniu. Jei pienės baigia nužydėti, į vandenį įberkite druskos ir pamirkykite maždaug pusvalandį. Supjaustykite daržoves, krūtinėlę, viską sumaišykite su kiaulpienėmis. Salotas truputį pasūdykite, papuoškite kiaulpienių žiedais, krapais, supjaustytu ridikėliu. Pašlakstykite citrinos sultimis, įdėkite majonezo.