Knygos „Liekna visam gyvenimui“ autorė V.Kurpienė dažnai sulaukia klausimų, ką valgyti ir ko nevalgyti.
Ne paslaptis, kad liekniems žmonėms gyventi lengviau, o nutukimas didina pavojų susirgti įvairiomis lėtinėmis ligomis. Netgi koronaviruso infekcija gali būti pavojingesnė didelį antsvorį turintiems žmonėms.
Tačiau atsparumas ligoms priklauso nuo daugelio dalykų. V.Kurpienė tikina, kad nėra vieno stebuklingo maisto produkto, kuris padėtų išvengti ligų. Net jei žmogus valgytų vien daržoves, niekas negalėtų garantuoti, kad jis niekada nesusirgs.
„Žavėjimasis vadinamuoju supermaistu taip pat gali sukelti nusivylimą. Jei naudosite daug ciberžolių, kaip prieskonio, gali atrodyti, kad dėl to negresia joks vėžys, bet taip nėra“, – sakė V.Kurpienė.
Valgymo mados taip pat gali būti susijusios su mitais. Vis dažniau pasitaiko atvejų, kai kokį nors vieną produktą žmonės vertina kaip labai blogą, mano, kad net mažiausias jo kiekis gali pakenkti.
Dėl šios priežasties jie ieško pakaitalų, bet paaiškėja, kad jie dar labiau kenkia sveikatai. Taip buvo su sviestu, kurį prieš keletą dešimtmečių buvo siūloma pakeisti margarinu, bet vėliau paaiškėjo, kad margarine esantys transriebalai neduoda jokios naudos.
Racionalios mitybos ypatybė yra nuoseklumas. Jei jo nesilaikoma, nebus norimų pokyčių. Pavyzdžiui, jei darbo dienomis laikomės tam tikrų mitybos principų, o savaitgalį leidžiame sau atsipalaiduoti ir valgome daug, toks bangavimas nėra gerai.
„Vasarą, kai daug uogų, daugelis mano, jog reikia jų kuo daugiau valgyti, kad užtektų visiems metams. Bet kaip negalime prisimiegoti į priekį, taip negalime ir prisivalgyti visiems metams“, – pabrėžė V.Kurpienė.
Yra kai kurių medžiagų, kurios kaupiasi organizme, pavyzdžiui, geležis, kalcis, tam tikri vitaminai ir mikroelementai. Jei vieną savaitę su maistu jų gausime mažiau, nebus didelės žalos. Tačiau kiekvieną dieną reikia organizme papildyti vitamino C, magnio atsargas, nes šios medžiagos greitai pasišalina.
– Jei vartosime daug imbierų, česnakų, citrinų, ar sustiprės organizmo imunitetas?
– Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai pripažįsta, kad tai padeda paįvairinti mitybą. Bet reikia atsižvelgti į tam tikras aplinkybes. Pavyzdžiui, kopūstai, saldžiosios paprikos vitamino C turi dukart daugiau nei citrinos.
Be to, jei citrina plikoma su arbata, vitamino C gauname dar mažiau. Todėl reikėtų vengti termiškai apdorotų produktų, stengtis kasdien suvalgyti bent kelis šimtus gramų šviežių daržovių.
Žiemą, kai trūksta lapinių salotų, pomidorų ir agurkų, galima dažniau pasirinkti pastarnokus, ridikus, kopūstus, kaliaropes, salierų šaknis. Kai kuriuos žmones gali klaidinti patarimas valgyti daug vaisių ir daržovių. Nors valgyti vaisius sveika, juose yra daug cukraus, todėl per dieną suvalgyti visą kilogramą apelsinų nėra gerai.
– Kodėl žmonėms dažnai sunku atsispirti saldumynams?
– Tokiu atveju pirmiausia patariu ne keisti mitybos įpročius, o gerai išsimiegoti. Prastai miegant organizme pasigamina daugiau alkio ir mažiau sotumo jausmą lemiančių hormonų, todėl žmonės labiau nori miltinių patiekalų ir saldumynų.
Kai vargina miego sutrikimai, sunku koreguoti ir mitybos įpročius, nes reikia nuolat kovoti su savimi. Patarčiau eiti kitu keliu – ne kovoti su savimi, o taip reguliuoti mitybą, kad valgytume skaniai, nejaustume alkio ir gerai jaustumės.
Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kaip valgome. Jei valgysime dideliais kąsniais, maistas bus sunkiau virškinamas, o dalis medžiagų bus prastai pasisavinamos. Valgymas turi teikti malonumą.
– Jei žmogus jaučia nuovargį, kaip galima pagerinti savijautą?
– Būtina ugdyti sveiką gyvenseną. Yra žmonių, kurie dėl karantino vėlai gulasi ir vėlai keliasi. Jiems nereikia anksti vykti į darbą, nes dirba nuotoliniu būdu. Todėl svarbu laikytis darbo ir poilsio režimo.
Dėl pandemijos sumažėjęs judrumas ir fizinis aktyvumas, daug kas nekelia kojos iš namų, o tai reiškia, kad lėtėja kraujotaka. Daug kam trūksta ir šviežio oro, nes užmiršta gerai išvėdinti patalpas, todėl jaučiasi apsnūdę. Nesvarbu, koks lauke oras, būtina kasdien eiti pasivaikščioti.
Dar vienas patarimas, kaip susigrąžinti energiją, – laikytis valgymo režimo. Dirbant namuose sunku atsispirti pagundai užkandžiauti. Jei darbo kompiuteris stovi ant virtuvės stalo, jei virtuvė sujungta su svetaine, patarčiau maistą paslėpti kuo toliau nuo akių, o šaldytuvą ar spintelę atidaryti tik tada, kai atėjo laikas gaminti.
– Ar tiesa, kad racionali mityba greičiau tuština piniginę?
– Toks mitas atėjęs iš senų laikų. Mano klientai tikina, kad pakeitę mitybą sutaupo nuo 10 iki 50 procentų šeimos biudžeto, skirto maistui. Sveikai maitinantis neperkama pusgaminių, šaldytų maisto produktų. Net jei kai kurie produktai atrodo brangesni, jie būna sotesni.
Kita vertus, racionali mityba suteikia galimybę rinktis, pavyzdžiui, galima pirkti ne lašišą, o riebią silkę, kurioje taip pat daug polinesočiųjų riebalų rūgščių, vietoj šviežių pomidorų – kopūstus.
Reikia mėgautis maistu, į valgio gaminimą žiūrėti kaip į žaidimą ar eksperimentavimą. Esu surinkusi apie tūkstantį valgių receptų ir įkėlusi į tinklalapį.
Kiekvienoje šeimoje galėtų vykti gardžiausio patiekalo rinkimai. Daugiausia balsų surinkusį patiekalą galima pasižymėti. Tokiu būdu įmanoma sudaryti naują valgiaraštį.
Būtina vengti tokių kraštutinumų, kai žmogus duoda sau pažadą nuo pirmadienio keisti mitybą. Vertėtų ne laukti pirmadienio, o ryžtis pokyčiams tuoj pat.
Pavyzdžiui, įsidėti į lėkštę daržovių, jei to anksčiau nedarė, arba suvalgyti ne visą bandelę, o tik pusę.
Tai būtų naujų pokyčių pradžia, o atsparumą ligoms stiprinanti mityba taptų įpročiu.
