Prieš porą metų Lietuva buvo įrašyta į šalių, kurios gyventojai labiausiai nutukę Europoje, penketuką ir tai tapo rimtu signalu sunerimti dėl lietuvių mitybos įpročių – kone kas trečią mūsų šalies gyventoją kamuoja problemos dėl svorio.
„Namuose karantino uždaryti žmonės griebiasi vieno iš nedaugelio likusių malonumų – valgymo. Per pirmąjį karantiną lietuviai priaugdavo po 3 kilogramus per mėnesį, tad kai kurie karantino pabaigoje jautėsi papilnėję net ir 15 kilogramų“, – sako ilgametę patirtį sukaupusi gydytoja J.Tulčina.
Šį karantiną žinoma medikė siūlo išnaudoti naujiems dalykams išmokti ir ryšiui su artimiausiais šeimos nariais stiprinti, o ne antsvoriui kaupti. Be to, labai svarbus ir judėjimas.
„Ne vien nuo televizoriaus iki šaldytuvo ir atgal, – šypsosi mitybos specialistė. – Pasivaikščiojimų aplink namus ar saugiai gamtoje niekas neuždraudė, tad nevertėtų pamiršti kasdienės mankštos ir judėjimo.“
Anot natūralios medicinos pradininkės Lietuvoje J.Tulčinos, antsvoris yra tiesiogiai susijęs ir su atsparumu virusams.
„Žmonės, kuriuos kamuoja nutukimas, turi dukart didesnę riziką susirgti, nes drauge su antsvorio problemomis atsiranda ir gretutinės ligos. Pirmiausia – diabetas, sąnarių, odos, širdies, virškinamojo trakto negalavimai. O siaučiant virusams dažniausia mirties priežastis yra plaučių arterijos tromboembolija – plaučių arterijos ar jos šakų užsikišimas kraujo krešuliais. Jie susidaro dėl to, kad valgant daug netinkamo maisto, raudonosios kraujo ląstelės sulimpa ir užkemša kraujagysles“, – sako žinoma gydytoja.
O ką ji pataria karantino metu? „Išsikelti sau karantininį iššūkį – vietoj plius 10 kg, geriau – minus 10 kg. O geriausia motyvacija – baimė susirgti ir numirti, nes dabar kalbame ne apie gražesnes kūno linijas, o apie galimybę išgyventi. Sutikime šias šventes kitaip – mėgaukimės maistu, o ne persivalgykime, pakilkime nuo stalo dar šiek tiek alkani, nes sotumo jausmas ateina po pusvalandžio, ir nepamirškime pagrindinių mitybos taisyklių.
O jos labai paprastos: pusvalandį prieš valgį išgerkime stiklinę kambario temperatūros vandens, o po maisto gerti skysčius galima ne anksčiau kaip praėjus 1,5 – 2 val., kad neatskiestume virškinimui mūsų organizmo gaminamų skrandžio sulčių. Maistu reikia mėgautis lėtai, kramtyti daug kartų. Mūsų skrandis yra kumščio dydžio 300 ml talpos organas – tiek pat turėtų sverti ir maisto porcija, suvalgoma vienu kartu. Tiesa, daržovių galima valgyti kiek norime, riboti reikėtų gyvulinės kilmės baltymus. Tad mėsos ar žuvies lėkštėje turi būti 150 g.
Taip pat svarbu šarminti organizmą – valgyti daug daržovių, mažiau vaisių, nes juose daug cukraus. Kava rūgština organizmą, be to, veikia kaip diuretikas, todėl organizme ima mažėti vandens kiekis, tad, jei negalite atsisakyti visai, kavos derėtų bent jau sumažinti iki minimumo, o po jos visada gerti daug vandens. Jis tiesiog gyvybiškai būtinas mūsų gerai savijautai.
Suaugusiam žmogui per dieną reikia išgerti bent porą litrų vandens, kuris padeda kraujyje praskiesti toksinus. Dar galima gerti šarminį vandenį, kuris teigiamai veikia mūsų organizmą. Nepamirškite labai svarbios taisyklės – kai skrandis išsitampo, norisi vis daugiau maisto. Todėl teisingiausia būtų valgyti penkiskart per dieną vienodomis porcijomis – taip visada būsime sotūs, bet svorio nepriaugsime.
O jeigu vis tiek persivalgėte, tai neskubėkite griebtis vaistų ar maisto papildų, o tiesiog padarykite iškrovos dieną – jokio maisto, bet daug šilto vandens ir žolelių arbatų“, – sveikos gyvensenos principus atskleidžia ilgametę patirtį sukaupusi mitybos ekspertė.
Ji prisiminė ir vieną nuoširdų pokalbį su garsiu mūsų šalies kunigu apie būdą atsilaikyti persivalgymo pagundai švenčių metu.
„Dvasininkai per Kūčias ir Kalėdas aplanko daugybę šeimų, su jomis sėda prie gausybe patiekalų nukrauto šventinio stalo, tad kunigo paklausiau, o kaip gi jis nepersivalgo per tas dienas. Kunigas man priminė, kad Adventas skirtas minčių apvalymui, dvasiniams dalykams puoselėti, o ne vartotojiškumui demonstruoti. Todėl jis visuomet pasitelkia savo tvirtą valią ir prie šventinio stalo visko ragauja po truputį.
Taip turėtume elgtis kiekvienas – juk maistas tai kultūros forma su savo dvasia ir turiniu. Tad pasimėgaukime patiekalo išvaizda, jo kvapais, pajuskime tikrąjį skonį – visa tai įmanoma tik tada, kai ne ėdi, o valgai“, – sako garsi gydytoja J.Tulčina.
Per šias, kitokias šventes ji ragina visus susitelkti būtent į tikrąją Advento prasmę, nes pasaulį sukaustęs naujasis virusas parodė, kad visi privalome stabtelėti ir susimąstyti, kur gi dingo tikrosios gyvenimo vertybės.
„Besaikis vartojimas, netvarus gyvenimo būdas, nuolatinis bėgimas ir sumaterialėjimas buvo tapęs norma. Ir tai neteisinga. Dabar žmonės visame pasaulyje galvoja, kaip išgyventi, ką turime pakeisti savo mąstyme ir elgesyje, kad prisitaikytume prie besikeičiančio pasaulio.
Su mityba tas pats – žmogaus galvoje turi įvykti revoliucija, kad jis suprastų, jog esame tai, ką valgome. Juk šiukšles metame į joms skirtą kibirą, tai kodėl iki šiol į savo skrandį žiūrime kaip į šiukšlinę, į kurią galima dėti bet ką ir tikėtis, kad sistema nesustreikuos? Ta sistema šiuo atveju yra mūsų organizmas. Prikišame į jį imuninei sistemai netinkančio maisto, tai jis tą sistemą ima ardyti iš vidaus, o tada jau ir tokie išorės priešai, kaip virusai lengvai randa kelią pas mus“, – įsitikinusi J.Tulčina, kviečianti materialines vertybes per šias žiemos šventes pakeisti dvasinėmis.
