Turgelio lankytojai galės paskanauti veganiškų užkandžių, karštųjų patiekalų bei desertų, atsigerti arbatos, kavos, gaiviųjų gėrimų, įsigyti įvairių produktų, pusfabrikačių, sveikatingumo prekių, natūralios kosmetikos ir švaros priemonių, „Zero Waste“ (gyvenimo be atliekų) reikmenų ir t.t.
„Turgelio idėja – supažindinti visuomenę su veganišku, tvariu gyvenimo būdu bei paskatinti labiau rūpintis savo sveikata“, – sakė jo sumanytoja Ventė Viteikaitė, daug kam žinoma kaip grupės „Lietuvos veganai“ socialiniame tinkle „Facebook“ įkūrėja ir administratorė bei augalinio maisto festivalio „Vegfest LT“ organizatorė.
Pasak jos, pastarųjų mėnesių įvykiai pasaulyje ir Lietuvoje parodė, kad žmonių sveikatos būklė – itin prasta, o supratimas apie sveikatą – menkas. Būtent todėl turgelyje labiausiai laukiami sveikus produktus siūlantys gamintojai ir prekeiviai.
„Be to didelė dalis prekių – ekologiškos“, – pridūrė mergina.
Dar viena paskata organizuoti Veganų turgelį – palaikyti mažus vietinius verslus. „Karantino laikotarpis daugeliui jų buvo itin sunkus. Norime padėti jiems kuo greičiau vėl atsistoti ant kojų, tad dalyvio mokestį padarėme itin nedidelį“, – sakė V.Viteikaitė. Dėl įvestų ribojimų į rudenį buvo nukelti visi didieji „Vegfest LT“ festivaliai, tad renginių, susitikimų yra labai išsiilgusi ir visa veganų bendruomenė.
Nors turgelis bus žymiai mažesnis už „Vegfest LT“ festivalius, jame bus galima įsigyti nemažai tų pačių prekių, bus ir naujų dalyvių. Dalis turgelio prekeivių bus pastovūs, o dalis keisis, tad atėjusieji kiekvieną kartą ras vis kitų dalykų.
Bus papildomų atrakcijų – veiks Vaikų zona, gros didžėjai ir gyvos muzikos atlikėjai, vyks įvairūs konkursai, loterijos ir t.t.
Šį šeštadienį renginyje gros DJ Somehandsome iš Sankt Peterburgo. Rusijoje išgarsėjęs didžėjus šiuo metu gyvena Lietuvoje ir yra itin laukiamas svečias įvairiuose elektroninės muzikos vakarėliuose.
„Labai džiaugiamės, kad vėl galime susiburti, ir tikimės, kad Veganų turgelis bus pamėgtas vilniečių“, – sakė organizatorė. Pirmuosius veganams bei jiems prijaučiantiems skirtus renginius ji pradėjo organizuoti 2016 m. Jie greitai išpopuliarėjo, daugelis jų buvo sausakimši.
„Jau kurį laiką galvojau apie nuolatinį veganišką turgelį, kokie veikia Londone, Berlyne, Varšuvoje ir daugybėje kitų didmiesčių, tačiau gyvenu Jungtinėje Karalystėje, ir tai įgyvendinti Lietuvoje būtų buvę sudėtinga. Tačiau aplinkybės susiklostė taip, kad šią vasarą leisiu Vilniuje ir supratau, kad būtent dabar yra metas tai padaryti“, – šypsojosi V.Viteikaitė.
Veganiškai ji gyvena jau aštuonerius metus. Pakeitus gyvenimo būdą, žymiai pagerėjo savijauta – atsirado daugiau energijos, pagerėjo miegas, tapo lengviau nugalėti stresą, išnyko peršalimo ligos.
Veganai mano, jog nedera savo reikmėms išnaudoti kitų gyvų būtybių, tad nevalgo mėsos, žuvies, jūrų gėrybių, pieno produktų, kiaušinių ir netgi medaus, vengia su gyvūnais išbandytos ar gyvūninės kilmės sudedamųjų dalių turinčios kosmetikos, atsisako kailio, odos, vilnos, šilko, neina į zoologijos sodus, delfinariumus, cirką su gyvūnais, nejodinėja, nevažinėja kinkiniais.
Šis judėjimas gimė 1944 m. Jungtinėje Karalystėje, kai buvęs Vegetarų draugijos narys Donaldas Watsonas Birmingemo mieste įkūrė Veganų draugiją – tai iki šiol veikianti ir labai įtakinga organizacija, parėmusi ir pirmųjų „vegfestų“ organizavimą Lietuvoje. Nuo pat organizacijos įkūrimo veganų skaičius pasaulyje augo, o ypač išpopuliarėjo atsiradus internetui.
Šiuo metu veganizmas laikomas sparčiausiai pasaulyje plintančiu judėjimu. Jungtinėje Karalystėje skaičiuojama apie 3,5 milijono veganų, panašūs skaičiai ir Vokietijoje, Prancūzijoje, itin populiarus šis judėjimas ir Skandinavijos šalyse, Rusijoje, Izraelyje, JAV, Kanadoje, Australijoje. Kiek veganų Lietuvoje nėra tiksliai žinoma, tačiau jau minėta grupė „Lietuvos veganai“ šiuo metu vienija daugiau nei 30 tūkst. narių.
Etiniai įsitikinimai nėra vienintelė priežastis rinktis veganizmą. Daug kam svarbus yra ir noras gyventi sveikiau bei nekenkti aplinkai.
Visos didžiosios pasaulio sveikatos ir mitybos organizacijos augalinę mitybą pripažįsta kaip tinkamą įvairaus amžiaus žmonėms – kūdikiams, vaikams, paaugliams, suaugusiesiems, nėščiosioms ir maitinančioms moterims, senyvo amžiaus žmonėms, sportuojantiems. Net itin konservatyvia laikoma Pasaulio Sveikatos Organizacija rekomenduoja būtent augalinę mitybą, o mėsą priskiria pirmosios kategorijos kancerogenams – šiai grupei priklauso ir asbestas, radioaktyviosios medžiagos, rūkalai.
Gyvulininkystės pramonė – pagrindinė mūsų planetos teršėja. Jos padaroma žala gamtai yra didesnė nei visos gamybos ir transporto kartu sudėjus. Bereikalingas resursų eikvojimas, oro, vandens, dirvožemio tarša – tai tik keli dalykai, kuriuos galima sumažinti atsisakius mėsos bei kitų gyvūninės kilmės produktų, ar bent sumažinus jų vartojimą.
„Priežasčių rinktis veganizmą – iš tiesų daug“, – tikino V.Viteikaitė. Visus besidominčius ji kviečia apsilankyti Veganų turgelyje, o rudenį ir žiemą – Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose rengiamuose „Vegfest LT“ festivaliuose.
Gintarės Stepanavičiūtės, Raimondos Zakalskytės-Poškevičės, Gabrielės Mortos Vilkaitės, Ievos Deltuvaitės, Lauros Vilytės nuotraukos
