Kalorijų skaičiavimo bumas prasidėjo praėjusio amžiaus pradžioje. Kaip ir įprasta, revoliuciją sukėlė didžiulio populiarumo sulaukusi knyga.
Prieš daugiau nei šimtą metų, 1918-aisiais, sveikos mitybos pranašu tapo gydytojos Lulu Hunt Peters kūrinys „Diet and Health with Key to the calories“ (liet. Dieta ir sveikata: su kalorijų raktu).
Knyga tapo pirmuoju bestseleriu, susijusiu su dietos laikymosi taisyklėmis. Darbe medikė aiškino kalorijos, kaip su maistu gaunamo energijos kiekio sampratą, teigė apie suvartojamo maisto ir išnaudojamos energijos balansą. Čia pateikiama net iliustruotų fizinių pratimų pavyzdžių!
Maža to, bestseleryje nurodoma tobulo moters kūno svorio formulė – šiandien tai vadinama bendros kūno masės indeksu.
L.Hunt Peters mintys paveikė ir mados industriją, buvimas apkūnia tapo nebemadingas, tad mados namai pradėjo siūti mažesnio dydžio drabužius.
Anot 30 kilogramų atsikračiusios rašytojos, lieknas kūnas asocijuojasi su grožiu, gebėjimu kontroliuoti save ir net morale. Remiantis medikės įžvalgomis, tinkamą kalorijų kiekį vartojusios gražiosios lyties atstovės padėjo užkirsti kelią maisto trūkumui karo metais.
„Kiekvena alkio sukeliama kančia prilygsta džiaugsmui, kurį patiriame nuo alkio išgelbėdamos vaikus bei tuo pačiu metu nuo savęs mesdamos nereikalingus kilogramus“, – rašė amerikietė.
Įžengus į XXI amžių sveikos gyvensenos suvokimas gerokai pasikeitė. Pasak šiandienos ekspertų, ne visos kalorijos gali būti vertinamos vienodai. Pavyzdžių šia tema – apstu.
Štai sauja migdolų riešutų ir toks pat kiekis saldainių turi 188, o kumščio dydžio porcija traškučių ir 24 obuolių skiltelės – 200 kalorijų. Tiek pat kalorijų turi dvi nedidelės pieniškos dešrelės ir du prinokę bananai. Nors kalorijų skaičius – vienodas, gerokai skiriasi sveikų ir nesveikų maisto produktų įsisavinimas organizme, jų poveikis smegenims, žarnynui, nuotaikai ir, žinoma, svorio augimui.
Požiūrio į sveikatą pokyčiams daug įtakos turėjo mokslininkų atlikti tyrimai. Paaiškėjo, jog per pastaruosius dešimtmečius Jungtinėse Valstijose dvigubai išaugo sergančiųjų cukriniu diabetu skaičius. Manoma, kad taip nutiko dėl to, kad daugelis maisto produktų gamintojų nusprendė riebalus pakeisti mažiau kalorijų turinčiais druska ir cukrumi.
„Natūralių maisto ingredientų keitimas dirbtinais yra žalinga mūsų sveikatai bei svoriui“, – teigia ekspertai.
Prie kitokio sveikos gyvensenos suvokimo prisidėjo ir dešimtajame dešimtmetyje prasidėjęs pozityvaus požiūrio į kūną judėjimas.
Reikšmingą vaidmenį šiuo aspektu dabar atlieka nuomonės formuotojai socialiniuose tinkluose – prieš šimtmetį madingos itin lieknos kūno linijos įgauna kur kas sveikesnes ir sportiškesnes formas, maistas vertinimas ne kalorijų, o jo suteikiamos naudos aspektu.
Savo vietą rado „protingas valgymas“. Žmonės vis daugiau dėmesio skiria maisto bei alkio sukeliamiems pojūčiams, emocijoms, mokosi pažinti savo kūną, didelį arba per mažą alkį sieja su psichologinėmis problemomis. Tačiau panašu, kad kalorijų skaičius nuo produktų etikečių greitai nedings. Nepaisant visų kalorijų skaičiavimo sukeliamų „blogybių“, tiksliai įvardytas kalorijų kiekis padeda įvertinti tinkamą maisto porcijos dydį.
Pirmąją naujų metų dieną Jungtinių Valstijų Maisto ir vaistų administracija nurodė naują tvarką – nuo šiol ant šioje valstybėje parduodamų maisto gaminių etikečių bus nurodomas ne tik kalorijų, bet ir pridėtinio cukraus skaičius, o maistinių medžiagų, tokių, kaip kalio ar vitamino D kiekis maiste bus paryškintas.
Jau numatomos ir naujos sveikos gyvensenos tendencijos – populiari ateitis prognuozuojamos cholinui. Atmintį gerinantis, plaukų slinkimą stabdantis, kepenis nuo riebalų sankaupų saugantis vitaminas yra randamas jaučio kepenyse, kiaušiniuose, žiediniuose kopūstuose.
Parengė Agnė Mačiulytė
