Būsimasis Indijos tautinio išsivadavimo judėjimo lyderis ir vienas garsiausių vegetarų pasaulyje Mahatma Ghandis (1869 – 1948) nuo vaikystės buvo auklėtas pagal vaišnavizmo religijos taisykles, tačiau būdamas jaunuoliu išsiruošė į pikniką, kur pirmą kartą gyvenime nusprendė valgyti mėsą.
Kitaip nei daugelis šiuolaikinių vegetarų, mėsos kritiku jis netapo, rašoma žurnale „Stilius plius“.
Bėgant metams tyrimų apie vegetarinę ir mėsavalgių mitybą, jos naudą bei žalą žmogaus organizmui daugėjo. Atsirado nemažai mokslininkų, tvirtinančių, jog mėsos nevalgymas kenkia smegenų vystimuisi, nervų veiklos funkcionavimui.
Dar drąsesni, savo tyrimuose daug dėmesio skyrę protėvių mitybai, drįso teigti, kad mėsa, apskritai, mus pavertė žmonėmis.
Yra žinoma, kad mūsų smegenys sudaro tik 2 procentus kūno masės, tačiau kasdien sunaudoja apie 20 procentų viso organizmo kalorijų.
Ar veganiška mityba gali paveikti smegenų sveikatą?
Neseniai buvo atliktas vienas eksperimentas. 555 Kenijos vaikai buvo padalinti į tris grupes. Vienai jų mokykloje nuolat davė sriubą su mėsa, kitai – su pienu, trečiai – su aliejumi. Septynis semestrus iš eilės.
Vaikų mąstymo gebėjimai buvo pamatuoti prieš eksperimentą ir po jo. Mėsos sriubą valgę vaikai geriau už kitus pasirodė neverbalinio mąstymo užduotyse, jie ir sriubą su aliejumi valgę vaikai geriau pasirodė ir matematikos užduotyse.
Tyrimai rodo, kad vitamino B12, geležies trūkumas tiesiogiai veikia intelektinius gebėjimus, mąstymą, dėmesio koncentraciją, tačiau kitų tik gyvulinės kilmės produktų poveikis intelektui dar išvis niekada nebuvo tirtas.
Tačiau aišku tai, kad maitinantis mėsa organizmas papildomas didžiuliu riebalų, aminorūgščių, vitaminų bei mineralų kiekiu, kurį jau yra suvartoję valgomi gyvūnai.
Smegenims būtinos medžiagos – kreatinas, karnozinas, taurinas – nėra randamos grybuose ar augaluose. Tiesa, kai kurios medžiagos gali būti išgaunamos ir labaratorijose arba ne iš gyvūninės kilmės šaltinių – dumblių, bakterijų, kerpių.
Visgi, ne mėsos produktuose randamas jų kiekis yra kur kas mažesnis. Pavyzdžiui, norint gauti vitamino B6 dienos normą, reikėtų suvalgyti 750 gramų bulvių. Ir tai tik – vienas vitaminas.
Kone didžiausias iššūkis veganų mityboje – vitaminas B12, kuris gali būti randamas tik gyvūninės kilmės produktuose, tokiuose, kaip kiaušiniai ir, žinoma, mėsa.
„Yra pasitaikę tragiškų atvejų, susijusių su tuo, jog veganai vaiko tėvai nebuvo pakankamai išprusę mitybos srityje. Vienu atveju, vaikas negalėjo sėdėti ir šypsotis, kitu – jis paniro į komą“, – tikino ekspertai. B12 – ištikimas IQ palydovas. Vienas tyrimas parodė, jog smegenys, kuriuose šio vitamino yra mažiau, traukiasi šešis kartus dažniau.
Kito Didžiojoje Britanijoje atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad vitamino B12 trūksta net pusei veganų.
Geležis užtikrina ne tik smegenų, bet ir visų žmogaus organų kokybišką veiklą. Anot Vokietijos mokslininkų, geležies trūksta 40 procentų veganų.
Veganams taip pat dažnai trūksta vitamino D3, omega-3, seleno, folio ir jodo. Nors vitamino D3 galima gauti būnant saulėje, žiemos mėnesiais, kai saulė silpnesnė, Jungtinės Karalystės mėsaėdžių kraujyje yra beveik 40 proc. daugiau vitamino D3 nei veganų.
Veganams gali trūkti ir ne tokių akivaizdžių elementų. Štai vienas iš pavyzdžių yra taurinas. Ši aminorūgštis palaiko kelis svarbius procesus, pavyzdžiui, neuronų skaičiaus reguliavimą.
Nors kai kuriuose pieno produktuose yra nedaug taurino, pagrindiniai mitybos šaltiniai yra mėsa ir jūros gėrybės. Dėl šios priežasties veganai turi mažiau taurino. Niekas dar neištyrė, kaip tai gali paveikti pažintinius sugebėjimus, tačiau kai kurie medikai įsitikinę, kad veganai turėtų vartoti taurino tabletes.
Tyrėjų darbai privedė ir prie konkrečių veiksmų. Prieš ketverius metus Vokietijos mitybos draugija pareiškė, kad mėsos atsisakymas nėra rekomenduotinas nėščioms ir žindančioms mamoms, vaikams, paaugliams. Belgijoje tėvai, prievarta vaikus maitinantys vegetariškais ar veganiškais patiekalais netgi gali atsidurti kalėjime.
Tačiau ar atsisakius mėsos laukia vien tik blogybės?
Pasak gydytojo Heatherio Rusello, būti sveiku maitinantis veganiškai yra įmanoma, veganai yra linkę turėti sveikesnę širdį. Visgi, neigiamų pasekmių pamiršti nereikėtų.
„Žmonėms nuolatos sakau, kad jie gali valgyti ką tik panorėję. Bet yra 40 ar net daugiau maisto medžiagų, kurių vegetarams ar veganams gali trūkti. Standartinė vitamino tabletė čia nepadės“, – teigė H.Rusellas.
Jam pritarė ir mokslininkas Davidas Bentonas. „Esu įsitikinęs, kad išmanant maisto produktus, būnant atsargiu bei pasižyminčiu tam tikromis charakterio savybėmis yra įmanoma nevalgyti mėsos ir gyventi sveikai“, – sakė jis.
Pats M.Ghandis irgi grįžo prie vegetarizmo. Bet jo eksperimentai su maistu tuo nesibaigė. Žinomas vyras bandė ir veganizmą, po to jis pareiškė, kad pieno produktai yra būtini norint būti sveiku.
Parengė Agnė Mačiulytė
