Taip. Ir aš esu viena tų, kuri nuolatos aukština avinžirnius. Kadangi jau 5 metus nevalgau mėsos ir noriu nuolat palaikyti reikiamą baltymų kiekį savo valgiaraštyje, ankštiniai augalai tam yra puiki priemonė.
Iš vieno puodelio avinžirnių gauname apie 15 gramų baltymų. O tai, pasak specialistų, yra beveik trečdalis suaugusio žmogaus organizmui reikalingų baltymų kiekio per dieną.
Dar avinžirniuose gausu skaidulų, folio rūgšties, kalio, geležies ir kitų naudingų medžiagų.
Dėl mėsos būtinybės organizmui nuolat ginčijamasi ir diskutuojama, o dėl avinžirnių naudos ne tik mitybos ekspertams, bet ir medikams abejonių nekyla.
Teko skaityti knygą apie avinžirnių istoriją. Jie kilę iš Vidurinių Rytų, kur dabar Turkijos teritorija, daugiau nei prieš septynis tūkstančius metų.
Tų kraštų gyventojai pirmiau išmoko auginti ir mityboje naudojo avinžirnius nei pasigamino pirmuosius molinius indus.
Prie tolesnės avinžirnių raidos teigė prisidėję ir graikai, ir prancūzai. Dabar daugiau nei pusė pasaulyje suvartojamų avinžirnių užauginama Indijoje.
Nuo XVIII amžiaus iš avinžirnių gaminama kava. Ji, aišku, be kofeino, bet šiais sveikuolių atgimimo laikais tai tampa puikiu kavos pakaitalu.
Aš jau galėčiau save vadinti priklausomu nuo avinžirnių žmogumi. Man patinka ir jų skonis, ir teikiama nauda, ir plačios panaudojimo galimybės.
Bet galiu patikinti, kad dėl šios priklausomybės mano mityboje įvairovės netrūksta. Valgiaraštyje gausu ir kitų rūšių ankštinių augalų – pupų, pupelių, pupuolių, lęšių ir, aišku, Pietų Amerikoje grūdų motina vadinamų bolivinių balandų sėklų. Tai jau grūdinės kilmės augalas, bet baltymine verte jis gali lygintis su visomis šitomis pupomis.
Suvalgę puodelį bolivinių balandų gauname 8 gramus baltymų. Ką jau kalbėti apie kitas naudingas medžiagas. Ne veltui JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) bolivinėmis balandomis maitina į ilgas misijas kosmose skrendančius žmones.
Šį argumentą mėgstu panaudoti, kai aplinkiniai mane ima auklėti dėl to, kad nevalgau mėsos. Tai mano pasirinkimas.
Bet šįkart apie avinžirnius. Man atrodo, kad jie tinka beveik visur. Dedu jų į troškinius, sriubas, salotas, gaminu pyragus, falafelius ir, žinoma, humusą. Nesigiriu, bet mano darytas humusas tapo labai pageidaujamu artimųjų ir draugų šventinio stalo patiekalu.
Valgo čepsėdami net tie, kurie mane kaip sveikuolę ir pašiepia. Vis tikiuosi, kad draugiškai.
Yra keletas detalių, kurios turi įtakos skoniui. Pavyzdžiui, tą vandenį, kuriame per naktį mirko avinžirniai, be jokio širdies skausmo išpilu ir virti naudoju naują. Tačiau tą, kuriame avinžirnius išverdu, nupylusi į atskirą indą pasilieku. Jį panaudoju tuomet, kai jau smulkinant avinžirnius ir gaminant humusą pritrūksta drėgmės.
Tradicinis humusas yra su česnakais, tačiau darydama sau ir savo artimiesiems jų nededu. Bent man česnakai labai apsunkina humusą, be to, tada visą dieną burnoje tik juos ir jauti.
Bet humusui šiek tiek aštrumo tiesiog būtina, tad vietoj česnakų kartu su neatsiejamais produktais – kuminais, citrinų sultimis bei sezamų sėklų pasta įberiu garstyčių miltelių ir aitriosios paprikos.
Ne tik garstyčių, bet ir džiovinto imbiero milteliai arba šviežias imbieras tinka į humusą su burokėliais. Kadangi tradicinis humusas gana sotus, ieškodama lengvesnių pakaitalų ėmiau vis dažniau gaminti dviejų rūšių.
Tuo labiau kad tam nereikia daug pastangų. Padarau indą tradicinio humuso, jį padaliju per pusę ir į vieną dalį pridedu kokius keturis virtus burokėlius, įtarkuoju vienos citrinos žievelę ir jau minėtą imbierą.
Aišku, skonio reikalas, tačiau man kuminai puikiai tinka prie avinžirnių, šio prieskonio dedu į visus iš jų ruošiamus patiekalus. Taip prie jo pripratau, kad man jis tinka visur, o patiekalai dvelkia Rytais.
Noriu pasidalyti ne tiktai mano, bet ir sūnaus pamėgto patiekalo iš avinžirnių receptu. Maža smulkmena – reikės iš anksto paruoštų avinžirnių.
Žinoma, jų virtų yra ir parduotuvėje, bet daug skaniau, kai jie iš vakaro yra užmerkti ir šviežiai išvirti.
Supersalotos su avinžirniais
Reikės:
- 100 g virtų avinžirnių
- 2 morkų
- 2 mažų arba 1/2 ilgavaisio agurko
- 2 raugintų agurkų (jei mėgstate)
- 2 šaukštų sezamų sėklų pastos
- 1 šaukšto šviežių citrinų sulčių
- žiupsnelio citrinpipirių
Supjaustykite morkas ir agurkus. Aš pjaustau plonomis juostelėmis, nes taip skaniau. Suberkite avinžirnius ir visus likusius produktus. Kas mėgsta, vietoj sezamų sėklų pastos gali naudoti majonezą.
