Pasak medicinos mokslų daktarės, gydytojos dietologės, prekybos tinklo „Rimi“ sveikesnės mitybos konsultantės Editos Gavelienės, glitimo turintys patiekalai mūsų platumų žmonėms labai būdingi.
Jo bijoti ir pernelyg sureikšminti nereikėtų, nes iš tikrųjų glitimas žalingas vos 1 proc. Europos ir Šiaurės Amerikos gyventojų.
Produktai su glitimu Lietuvos gyventojų racione – nuo seno
Viena daugiausiai pastaruosius dešimtmečius aptarinėjamų ir aktualizuojamų maisto sudedamųjų dalių – glitimas.
Pasak medicinos mokslų daktarės E.Gavelienės, jo yra kone visuose tradiciniuose patiekaluose. Stebint lietuviškos virtuvės papročius matyti, kad šis komponentas mūsų platumų žmonių mitybos racione ypač būdingas nuo seno.
„Beveik kiekviename patiekale yra šio komponento, bent jau didžiojoje daugumoje, kurių receptuose yra įvairių kruopų – kviečių, miežių, rugių, net speltų grūdų ir gaminių. Jo yra ir padažuose, ir duonoje, pyraguose ar tešloje paruoštoje žuvyje“, – pasakoja gydytoja.
Pavojingas vos 1 proc. gyventojų
Kaip sako E.Gavelienė, glitimo nereikėtų bijoti, nes tai įprastas grūdų baltymas, kaip ir kiti kiti juose esantys baltymai: „Šis baltymas išties yra svarbus tik 1 proc. Europos ir Šiaurės Amerikos gyventojų, kurie serga celiakija.
Tai ne alerginė, o lėtinė, imuninės kilmės plonosios žarnos enteropatija, išsivystanti genetinį polinkį turintiems žmonėms. Sergant celiakija, su maistu gaunant glitimo, pažeidžiama plonosios žarnos gleivinė, neįsisavinamos maisto medžiagos, dėl to vystosi įvairiausios komplikacijos, kaip anemija, skausmai, kitų organų ir sistemų pažeidimas. Tad šiems pacientams būtina dieta be glitimo, kuri užtikrina sveikatą ir ilgaamžiškumą.“
Pasak gydytojos, per pastaruosius porą dešimtmečių prigijo sergančiųjų dietos prisitaikymas sau, nors ir nesergant, tendencijos: „Pastebima, kad kai kurių sergančių asmenų tam tikri maitinimosi principai tampa patrauklūs ir neturintiems tų sveikatos sutrikimų. Tiesiog manoma, jeigu kažkam geriau, tai ir aš jausiuosi geriau. Taip nutiko ir su glitimo atsisakymu.“
Savijautą pagerina sveikesnė mityba
Glitimo atsisakymas daliai žmonių išties dovanoja geresnę savijautą. Bet ne visiems. Ir gydytojai labiau yra linkę tai sieti ne su glitimo netoleravimu, bet esminiais žmonių maitinimosi pokyčiais, kurie ir pagerina savijautą.
„Paskutinius trisdešimt metų jau kalbama ir apie neceliakinę glitimo netoleranciją. Kai nesirgdami žmonės atsisako glitimo. Tačiau šiai dienai labiau manoma, kad savijautos pagerėjimą paskatina tai, kad žmogus tiesiog atkreipia dėmesį į savo mitybą. Susirūpinęs mityba dažniau renkasi sveikatai palankesnį maistą ir tai padaro reikšmingos įtakos bendrai savijautai“, – tendencijas komentuoja gydytoja dietologė.
Atkreipęs dėmesį į mitybą žmogus, kaip sako gydytoja, tiesiog ženkliai sumažina rafinuotų gaminių, padaugina maistingų produktų, turtingų vitaminais, mineralinėmis medžiagomis, antioksidantais. Dėl to savijauta išties keičiasi.
„Tačiau net ir nustačius neceliakinį jautrumą glitimui ir taikant dietą be glitimo, apie 30 proc. asmenų nejaučia pagerėjimo. Todėl savijautos pokyčius sieti vien su maitinimusi nėra tikslu. Pastebėta, kad daug naudingiau žmogui ne pašalinti visus produktus, turinčius glitimo, o geriau pašalinti produktus, kurie yra menkos maistinės vertės ir kurie yra rafinuoti“, – kalba dietologė.
Būtina ieškoti alternatyvų
Pasak E.Gavelienės, išbraukus iš raciono kviečius, rugius, miežius, būtina ieškoti alternatyvų, iš ko bus gaunamos tos maisto medžiagos, kurių nebegaunama su ta maisto produktų grupe: „Labai svarbu, kad žmogus nepadarytų sau meškos paslaugos, todėl grikiai, ryžiai racione turėtų atsirasti dažniau.
Taigi, jeigu asmenys jaučiasi geriau nevartodami glitimo turinčių produktų, žinoma, turėtų atsisakyti produktų iš aukščiausios rūšies miltų ir rasti sveikatai palankesnes alternatyvas. Svarbiausia – nenuskurdinti savo raciono, nes su kruopomis gaunami B grupės vitaminai, mineralinės medžiagos, kurias sudėtinga gauti su kitais produktais“, – sako mokslų daktarė E.Gavelienė.
Gydytoja pataria aukščiausios rūšies miltus keisti visagrūdžiais, grikių ar kukurūzų miltais, įtraukti daugiau rudųjų ryžių, bolivinių balandų ar burnočių kruopų. Šiuo metu net apie 300 pavadinimų produktų be glitimo galima rasti ir „Rimi“ prekybos centruose.
Tarp jų – ir padažai salotoms, duona, pyragai, saldainiai, sausainiai, keksiukai, vafliai, taip pat – miltų mišiniai kepiniams.
