Botulizmas – pavojinga liga, kuriai būdingas raumenų paralyžius, o esant sunkiam paralyžiui, galimas kvėpavimo nepakankamumas ir mirtis (iki tol buvusių sveikų žmonių). Dažniausiai užsikrečiama toksinui patekus į žmogaus organizmą su maistu.
Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytojos Galinos Zagrebnevienės, dažniausiai apsinuodijama botulotoksinu žiemą ir pavasarį, kadangi rudenį konservuotų grybų indeliuose, išlaikytuose kelis mėnesius, gali būti pasigaminęs didelis toksino kiekis.
Užkrėsti toksinu maisto produktai išvaizda, kvapu ir skoniu dažnai nesiskiria nuo tinkamų vartoti.
G.Zagrebnevienės teigimu, norėdami grybus išsaugoti ilgesnį laiką, konservuojame ir džioviname, tačiau pasirinkus netinkamą konservavimo būdą grybų indelyje gali pasigaminti ir sveikatai pavojingas, net mirtinas nuodas – botulotoksinas.
Pirmieji ligos simptomai dažniausiai pasireiškia po 12–36 valandų suvalgius maisto, kuriame yra botulotoksino.
Slaptasis ligos periodas gali tęstis nuo 2 valandų iki 8 dienų.
Pradiniai ligos simptomai: pykinimas, žarnyno spazmai, viduriavimas, kartais – karščiavimas. Ankstyvi neurologiniai simptomai: sutrikęs regėjimas, dvejinimasis, ptozė (viršutinio voko užkritimas), akies raumenų paralyžius, kalbos, rijimo sutrikimai.
Ligai progresuojant, atsiranda sprando, rankų, vėliau kvėpavimo ir viso kūno raumenų silpnumas. Išsivysčius kvėpavimo raumenų paralyžiui, gali sutrikti kvėpavimas. Nesuteikus pagalbos, ligonis gali mirti. Panašūs simptomai paprastai pasireiškia visiems valgiusiems tą patį maistą.
Clostridium botulinum – tai anaerobinė, sporas sudaranti gram teigiama lazdelė. Bakterijų ir jų sporų randama dirvožemyje, vandens nuosėdose, net žuvyse. Cl. botulinum bakterijas gamtoje platina įvairūs gyvūnai. Jos geriausiai dauginasi aplinkoje, kur nėra deguonies arba jo kiekis labai mažas. Patekusios į nepalankias bakterijoms sąlygas, jos virsta sporomis, kurių randama dirvožemyje.
Jomis gali būti užteršti grybai, daržovės, netgi medus. Sporos labai atsparios aukštos temperatūros poveikiui. Virimo temperatūrą (100 C) jos gali išlaikyti 5 valandas. Maiste, kuris laikomas 15–20 laipsnių temperatūroje, bedeguonėje aplinkoje, kai nepakankama druskos, cukraus ar rūgšties koncentracija, bakterijos pradeda daugintis ir gaminti nuodą.
Toksinas jautrus karščiui, o nukenksminamas 85 C temperatūroje per 10 minučių, virinant – per kelias minutes.
Gyd. G.Zagrebnevienė pateikia keletą patarimų
Paruoštus konservus, rūkytus, vytinamus mėsos gaminius laikykite ne aukštesnėje kaip + 10 laipsnių temperatūroje.
Prieš vartojimą bet kokius namuose gamintus konservus patartina pakaitinti 10 minučių, net jei dangtelis neišsipūtęs.
Nevalgykite konservų, kurių dangtelis išsipūtęs. Toksinui neutralizuoti tokius konservus ir stiklainį reikia pavirinti 10 minučių ir tik po to išmesti.
Nevalgykite mėsos ar dešrų, jei viduje pakitusi spalva, įtartinas skonis ar kvapas.
Atsiradus pirmiems apsinuodijimo požymiams, kuo skubiau kreipkitės į gydytoją.
