O ar kada susimąstėte, dėl kokių priežasčių valgote vienus ar kitus maisto produktus? Atsakymai gali būti tokie: dėl skonio, sotumo, malonumo, manymo, jog tai sveika, socialinio efekto. O kam mums, žmonėms, iš tikrųjų reikalingas maistas?
Maistas reikalingas, kad organizmas galėtų tinkamai funkcionuoti, tai pagrindinis energijos šaltinis ir statybinė medžiaga. Be maisto galima išgyventi apie mėnesį – viską lemia tai, kiek resursų esate sukaupę. O jeigu valgome kasdien, ką daryti, kad santykis su maistu būtų sveikas?
Kadangi jau išsiaiškinome, kam mums reikalingas maistas, viskas tampa tarsi aišku. Maistą valgome tam, kad gyventume. Tačiau ar peržvelgus daugumos žmonių mitybą tikrai tai galima teigti? Turint informacijos, kas yra sveikas maistas, kyla abejonių. Ar žmonės, valgydami perdirbtą mėsą, skrudintas bulvytes, nežino, jog tai sukelia vėžį? Tad dėl kokios priežasties jis vis tiek yra vartojamas dideliais kiekiais?
Pagrindinė priežastis, dėl ko yra valgomas maistas, kuris žudo, – tai skonis, įprotis, malonumas, asociacija su kokia nors veikla, pavyzdžiui, žiūrint filmą valgomi traškučiai.
Mes, žmonės, esame vieninteliai, kurie valgo net ir būdami sotūs. Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko tai vyksta, – emocinis valgymas. Paklauskite savęs nuoširdžiai – kiek jūsų gyvenime yra malonumo be išorinių veiksnių?
Emocinio valgymo sąvoka gali sukelti atmetimą ir norą teigti: aš tai tikrai nesu patyręs emocinio valgymo. Pagalvokite dar kartą ir būkite atviri sau – ar tikrai nebuvo akimirkų, kuomet suirzę čiupote ir suvalgėte visą šokoladą užuot pasimėgavę 20 g. Tai vadinama emociniu valgymu.
Taip, mielas skaitytojau, ir nereikia dėl to gėdytis, tikriausiai nėra žmogaus, kurio bent akimirkai nebūtų užklupęs šis sutrikimas, kuris labai sparčiai dažnėja.
Jis paliečia visas amžiaus grupes, ypač moteris, tačiau neaplenkia ir vyrų. Kas tai lemia?
Visi pripažinsime – maistas suteikia malonumą, nors ir labai trumpalaikį. Bet kaip gera būna tą akimirką, kai valgpme savo mėgstamą desertą! Tuo momentu, atrodo, visos problemos tarsi prapuola, liekate tik jūs ir jūsų malonumo šaltinis.
Suvalgius seka kita fazė, kada neretai pradedame save graužti ir, užuot numalšinę graužatį, vėl griebiamės „tabletės“ nuo visų rūpesčių. Tai tarsi karuselės, kur visas ciklas nuolat sukasi ratu. Deja, kuo ilgiau pralaimime kovą su maistu, tuo sunkiau būna sustoti.
To priežastis – mūsų žarnyno mikroflora, kuri ne veltui vadinama antrosiomis smegenimis. Čia yra begalės nervų, veikiančių mūsų nuotaiką, energiją, produktyvumą, mąstymą. Kuomet įprantame save maitinti perdirbtu maistu, žarnyne daugėja blogųjų bakterijų, kurios, siekdamos išlikti, vėl reikalauja tokio paties maisto. Kuo ilgiau tęsiasi ši kova, tuo sunkiau būna pakeisti mitybos įpročius.
Ne veltui perėjus prie pilnos struktūros augalinės mitybos pradedame jausti simptomus: galvos skausmus, pilvo pūtimą, sunkumą. Tai vyksta, nes gauname didesnį kiekį ląstelienos, vitaminų, mineralų, negu esame įpratę, ir mūsų kūnas pradeda atlikti detoksikacijos procesus. Tas pats vyksta ir negavus maisto bent 12 val. – organizmas pats save pradeda valyti ir atsikurti.
Tad, išeitų, bakterijos sprendžia už mus, kokiu maistu papildyti organizmą? Nejaugi mes čia neturime jokios kontrolės? Emocijos taip pat atlieka didelį vaidmenį. Juk kuomet esame prastos nuotaikos, 99 kartus iš 100 griebsimės ko nors saldaus, riebaus arba sūraus vietoje dubenėlio salotų. O kuomet esame puikios emocinės būklės, pvz., po sporto, siekiant kokio tikslo, daugeliu atvejų rinksimės sveikesnę alternatyvą.
Kaip išvengti ar bent jau sumažinti emocinį valgymą?
Pirmiausia patarčiau tiesiog neturėti jokių pagundų namie – taip sumažėja galimybės, jog suvalgysite tai, ko nereikia. Žinoma, jeigu užklups stiprus emocinis alkis, jūsų niekas nesustabdys – net ir 3 valandą nakties nuvykę į degalinę rasite pirkti tai, kas suteiks pasitenkinimą.
Antra: keisti požiūrį į maistą. Pradėti pasąmonėje kurti asociacijas, jog vaisius gali suteikti tiek pat malonumo, kaip bandelė. Žinau, tai nėra lengva, juk tas kvapas ir svaiginantis skonis... Tačiau palaipsniui pradėjus taikyti šį įprotį, namie turint įvairių vaisių, padaugėja galimybių, jog vaisius numalšins jūsų emocijas.
Rinkitės maistą, kuris būtų panašus į jūsų mėgstamus nesveikus produktus: bulvių traškučius keiskite avižų, daržovių, rudųjų ryžių traškučiais. Vietoje pieniško šokolado rinkitės tą, kuriame yra 80 proc. kakavos ir daugiau (iš pradžių gali pasirodyti kartu, tačiau palaipsniui priprasite). Tai pridarys tikrai mažiau žalos, net jeigu ir persivalgysite, ir bent tai akimirkai numalšins jūsų emocijas.
Dar vienas patarimas – rašyti dienoraštį, kuriame fiksuotumėte, kiek maisto suvalgėte. Iš pirmo žvilgsnio šis metodas gali skambėti atbaidančiai ir nuobodžiai. Bet tai tikrai veiksmingas būdas užrašyti mintis ir užsiimti savianalize. Užduokite sau klausimus: ar šis maistas man tikrai padės jaustis geriau? Kokius kitus malonumo šaltinius galiu rinktis vietoje maisto? Ką turėčiau keisti gyvenime, kad mano emocijos būtų stabilios? Tokie ir panašūs klausimai padės rasti atsakymą, kur slypi emocinio valgymo problema.
Reguliarus ir nuolatinis subalansuoto maisto valgymas. Dažnai mes nesveiko maisto griebiamės, kai esame alkani ir trūksta energijos. Jeigu nesuvalgome pakankamai maisto, trūksta energijos, tuomet norisi greitai gaunamos energijos, to pasekmė – norisi kažko saldaus. Tokiu atveju vėl gali pagelbėti vaisiai ir uogos.
Maistas būtinas, ir tik nuo mūsų mitybos įpročių ir kasdienių pasirinkimų priklauso, ar jis sargdina, ar gydo.
Reikėtų pradėti keisti požiūrį, kas mums yra malonumas. Malonumo ieškoti santykiuose, bendravime, skaityme, sporte, mėgstamame pomėgyje, kelionėse, vaikščiojime, buvime gamtoje, karštoje vonioje ir kt. Veiklų, kurios gali suteikti malonumą, yra daugybė ir tai gali atrasti kiekvienas. Rinkitės tai, kas jums teikia malonumo ir atneša naudos.
Visiškai išvengti emocinio valgymo labai sunku, bet bent jau sumažinti – tikrai įmanoma.
Kiekvieną kartą prieš valgant užduokite sau klausimą: valgau, kad gyvenčiau, ar iš lėto save žudyčiau?
