O jei maistas veikia ne kaip vaistas, o kaip nuodas ? Labai svarbu atvirai priimti visas naujas idėjas. Tad atvirai ir pamąstykime: jeigu sudaryta mitybos piramidė yra teisinga, vadinasi, žmonės, kurių mitybos pagrindą sudaro grūdai ir jų produktai, turėtų būti sveiki, energingi, jų neturi kamuoti antsvoris ir nutukimas. Tačiau jeigu taip nėra – galbūt ši piramidė nėra teisinga?
Mitybos piramidės istorija
Trumpai apžvelkime mitybos piramidės atsiradimo istoriją. Pirmąsias mitybos rekomendacijas pasiūlė Jungtinių Amerikos Valstijų Žemės ūkio skyrius 1894 metais.
1916 metais parengtas pirmasis maisto vadovas. Maisto piramidės pagrindai buvo publikuojami nuo 1980 metų. 1988 metais pradėtas kurti grafinis jos variantas, kuris turėjo apimti maisto įvairovę, proporcingumą ir saikingumą. 1992 metais Jungtinių Amerikos Valstijų Žemės ūkio skyrius paskelbė tokią mitybos piramidę, kuria vadovaujamasi iki šių dienų.
1992 m. – tai visai neseniai, palyginti su tuo, kiek metų egzistuoja žmogus. Tad kaip sukurtoji mitybos piramidė paveikė žmonių gyvenseną? Pirmiausia labai stipriai išaugo grūdų ir jų produktų vartojimas.
Nuo 1992 m., kai buvo paskelbta sukurtoji mitybos piramidė, grūdų vartojimas ženkliai išaugo. Pabrėžtina ir tai, kad būtent nuo šio laikotarpio padaugėjo vėžinių, širdies ir kraujagyslių ligų, alergijų ir kitų ligų susirgimų skaičius.
Daugėja vėžio atvejų ir širdies ligų
G.Smailytė ir I.Vincerževskienė 2014 metais tyrė ilgalaikes mirtingumo nuo vėžio tendencijas. Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos šalimis, mirtingumo nuo vėžio rodikliai išlieka vieni aukščiausių. Nuo 1992 m., kuomet buvo pristatyta mitybos piramidė, kasmet auga ir vyrų ir moterų sergamumo vėžiu rodikliai. Vyrų rodikliai auga sparčiau. Ilgalaikių sergamumo tendencijų analizė Lietuvoje parodė, kad vyrų sergamumas padidėjo nuo 387 atvejų 100 000 gyventojų 1991–1995 m. laikotarpiu iki 568,1 atvejų 100 000 gyventojų 2006 - 2010 m. (nustatytas sergamumo didėjimas po 2,4 proc. kasmet).
Europos širdies tinklas (angl. European Heart Network AISBL) 2017-ųjų metų statistikos metraštyje nurodo, kad per pastaruosius 25 metus (t. y. nuo 1992 m.) širdies ir kraujagyslių ligų susirgimų skaičius sparčiai augo, šiomis ligomis serga vis daugiau Europos šalių gyventojų.
2015-ais metais sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis Europoje buvo daugiau nei 85 milijonai. Statistika rodo, kad šios ligos Europoje lemia net 45 procentus visų mirčių.
Alergijos – dar viena rykštė
Kita XXI amžiaus rykštė – įvairios alergijos. Alergiškų žmonių skaičius kasmet auga milžiniškais tempais. Alergijos labai įvairios: maistui, pavyzdžiui, riešutams ar žuviai, aplinkai, pavyzdžiui, dulkėms, žiedadulkėms, gyvūnams ar net saulės spinduliams. Alergijos pasireiškia įvairiais simptomais: tinimu, bėrimais, akių uždegimais, astma, dusuliu ir kt.; net gali iššaukti anafilaksinį šoką, kuris sukelia pavojų žmogaus gyvybei. Dažnu atveju alergijos trukdo normaliai gyventi ir dirbti, kasdien turi būti vartojami vaistai.
Statistika rodo, kad net 150 milijonų žmonių Europoje kenčia nuo įvairių alergijų. Jeigu alergijų skaičius ir toliau didės, tikėtina, kad jau 2025-aisiais metais apie pusė Europos gyventojų turės vienokią ar kitokią alergiją.
Pasaulio Sveikatos organizacijos duomenimis, daugiau nei 300 milijonų gyventojų serga astma. Prognozė rodo, kad 2025-aisiais šis skaičius perkops 400 milijonų. Alerginis rinitas vargina 10-30 procentų suaugusiųjų ir net 40 procentų vaikų. Svarbu tai, kad net 57 procentai suaugusiųjų ir 88 procentai vaikų, kuriems nustatytos alergijos, skundžiasi miego sutrikimais, o tai sukelia nuovargį dienos metu ir neigiamai įtakoja sveikatą.
Remiantis įvairių ligų statistikos duomenimis Europoje ir Pasaulyje, galime teigti, kad kažkas tikrai yra ne taip. Nuotraukose matoma kaip augo grūdų vartojimas ir kokiais tempais auga autoimuniniai susirgimai.
Trumpai apie grūdus
Grūdai – dabartinės mitybos piramidės pagrindas. Iki šių dienų rekomenduojama, kad grūdai sudarytų daugiau kaip 50 procentų kasdienio dienos meniu. Grūdai ir jų gaminiai: duona, makaronai, įvairūs kepiniai, košės ir t. t. Populiarūs visagrūdžiai, nevalytų miltų produktai.
Vis dėlto grūdai – tai sėklos: kviečių, avižų, rugių, miežių, speltų, grikių, balandų. Turime žinoti, kad vienintelė jų paskirtis yra dauginimasis, o ne mitybos poreikių tenkinimas.
Teigiama, kad visagrūdžiai produktai yra sveikesni negu valytų miltų gaminiai. Iš dalies taip, nes jų mažesnis glikeminis indeksas, jie taip greitai nepakelia cukraus lygio kraujyje, yra virškinami lėčiau ir turi daugiau maistingų medžiagų.
Baltų miltų produktai gaminami naudojant rafinuotus miltus. Žinome, kad grūdus sudaro sėlenos, endospermai ir gemalai. Gemalai ir sėlenos savo sudėtyje turi daug vitaminų, antioksidantų, skaidulų. Kuomet gaminami balti miltai minėtos dalys yra pašalinamos. Tai kas lieka – tik greitai skaidomi angliavandeniai. Baltų miltų produktai staigiai pakelia cukraus kiekį kraujyje. Vėliau jis krinta. Tokie svyravimai ilgainiui lemia energijos stygių, nuotaikų svyravimus. Šie produktai labai greitai įsisavinami, todėl taip pat greitai vėl norime valgyti. Kūnas gauna tik tuščias, nereikalingas kalorijas.
Neseniai Ispanijoje atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 9000 žmonių. Nustatyta, kad tie, kurie kasdien suvalgo dvi baltų miltų gaminių porcijas, yra 40 procentų labiau linkę į nutukimą ar viršsvorį.
Dėl minėtų priežasčių ir yra rekomenduojami visagrūdžiai produktai. Tačiau pasirodo, kad jie taip pat nėra tinkamas pasirinkimas.
Gydytoja dietologė, medicinos mokslų bakalaurė ir aistringa Paleo mitybos šalininkė C.Yates pažymi, kad visuose grūduose yra kenksmingų medžiagų – fitatų. Jie dar žinomi kaip fitinė rūgštis. Fitatai yra nesuvirškinami, mineralines medžiagas prisijungiantys dariniai, kurie randami grūdų luobelėse. Patekę į organizmą fitatai susijungia su mineralais ir formuoja nevirškinamus junginius. Taigi, nepaisant to, kad grūdiniai produktai turi daug naudingų medžiagų, fitatai neleidžia organizmui jų įsisavinti.
Grūduose taip pat yra lektinų. Šios medžiagos virškinamajame trakte prisijungia prie baltymų paviršiaus. Tai sutrikdo žarnyno sienelių funkciją ir ilgainiui gali suformuoti “pralaidaus žarnyno sindromą”, bloginti gerųjų ir blogųjų bakterijų pusiausvyrą, silpninti imuninę sistemą.
Vadinasi, nors galime galvoti, jog grūdų luobeles valgyti sveika dėl žemesnio glikeminio indekso, daugiau skaidulų ir maistinių medžiagų, pasirodo, kad būtent šiose naudingomis laikomose grūdo dalyse yra daugiausia problemų sukeliančių baltymų ir antimitybinių medžiagų, kurios neigiamai veikia imuninę sistemą.
Beje, šių medžiagų turi ir riešutai bei sėklos. Todėl riešutus ir sėklas prieš valgymą rekomenduojama per naktį pamirkyti vandenyje ir vartoti labai saikingai.
Glitimas sukelia nemažai bėdų
Dar viena priežastis sumažinti grūdinių produktų vartojimą yra juose esantis baltymas glitimas. Glitimas – tai baltymas, kuris aptinkamas kai kuriuose grūduose ir jų produktuose. Šio baltymo turi kviečiai, rugiai, miežiai bei visi produktai pagaminti iš šių grūdų arba jų miltų.
Avižos, ryžiai, grikiai, soros, bolivinių balandų ir burnočių sėklos glitimo neturi, tačiau būtina skaityti etiketes. Mat grūdai, turintys glitimo, gali juo pasidalinti. Pavyzdžiui, dėl sėjomainos su kitais grūdais dauguma avižų turi glitimo ar jo pėdsakų (išskyrus avižas pažymėtas ženklu „be glitimo“). Taip pat svarbu tai, kad grūdai su glitimu gali užteršti grūdus be glitimo (jeigu grikių miltai bus gaminami ten, kur prieš tai buvo malami kviečių miltai, grikių miltuose jau bus glitimo pėdsakų).
Glitimas kenksmingas sveikatai ir sukelia nemažai bėdų. Jautrumas glitimui gali pasireiškia įvairiais simptomais:
- žarnyno, skrandžio ir virškinimo problemos;
- galvos skausmai, migrena;
- nuotaikų pokyčiai;
- nerimas;
- neurologiniai sutrikimai;
- lėtinis nuovargis;
- geležies stokos anemija;
- svorio kritimas arba augimas;
- odos bėrimai, dilgėlinė;
- plaukų slinkimas;
- osteoporozė, kaulų ir sąnarių skausmai;
- augimo sulėtėjimas;
- depresija;
- autizmas;
- autoimuniniai sutrikimai;
- dirgliosios žarnos sindromas;
- potraukis cukrui;
- širdies ligos;
- vėžys.
Buvo manyta, kad glitimas pavojingas tik tiems, kurie jo netoleruoja – serga celiakija. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai nurodo, kad šis baltymas vienodai pavojingas nepriklausomai nuo to, ar jis toleruojamas, ar netoleruojamas. Net 40 procentų žmonių negali tinkamai perdirbti glitimo, o likusiems 60 procentų jis gali vienaip ar kitaip pakenkti.
Garsus neurologas D.Perlmutter nurodo, kad jautrumas glitimui nesergant celiakija pagaliau pripažintas liga. Jis teigia, kad reikia vadovautis prielaida, kad esate jautrūs glitimui ir visiškai jo atsisakyti.
Galime manyti, kad grūdus žmogus valgė jau nuo tada, kai pradėjo verstis žemdirbyste. Deja, tuometiniai ir dabartiniai grūdai mažai ką turi bendro. Šiandien grūdinėse kultūrose net 40 kartų daugiau glitimo nei jo buvo vos prieš keliasdešimt metų. Glitimas sukelia stiprią priklausomybę. O ar genetinė bioinžinerija, leidusi taip pakeisti grūdus, t.y. padidinti glitimo kiekį ir buvo naudota šiam tikslui pasiekti (padidinti priklausomumą) lieka atviras klausimas.
Kaip veikia glitimas
Glitimas sukelia priklausomybę sukeldamas euforiją, todėl labai daug žmonių yra nuo jo priklausomi. Skrandyje glitimas skyla ir tampa polipeptidų mišiniu. Patekę į smegenis jie susijungia su morfino receptoriais ir sukelia malonumo pojūtį. Kai šis poveikis blokuojamas ar maistas, kurį virškinant gaminami egzorfinai nėra vartojamas, kai kurie žmonės patiria nemalonius abstinencijos simptomus. Dėl to vėl siekiama vartoti maisto, turinčio glitimo.
Priklausomybė yra tik viena neigiama glitimo pusė. Apžvelkime ir kitą - pavojų žarnynui. Sutrikus žarnyno veiklai ir suplonėjus gleivinei atsiranda vadinamasis „kiauro žarnyno“ sindromas. Nebesulaikomos potencialiai pavojingos medžiagos sukelia nuolatinį lėtinį uždegimą, dirgina imuninę sistemą. Lėtinį uždegimą dažnai rodo ir kraujo tyrimai nors paaiškinamos priežasties uždegimui gali ir nebūti.
Glitimo turi ne tik kviečiai, miežiai, rugiai, bet ir kuskusas, manų kruopos, bulgur kruopos (džiovintų kviečių kruopos), speltos miltai, perlinės kruopos. Glitimas aptinkamas ir kai kuriuose padažuose, aluje, degtinėje, sausuose pusryčiuose ir kt.
Hartwig D. ir Hartwig M. nurodo, kad pavojingų baltymų turi visi grūdai, ne tik tie, kuriuosoe yra glitimo. Savo baltymus turi ir avižos, ir pseudogrūdų kultūros ir grikiai ir ryžiai. Pavyzdžiui, avižos turi prolaminų ir kitų junginių, kurie gali sukelti dar stipresnes reakcijas, negu glitimas, tačiau mokslas dar nėra pilnai ištyręs kitų grūdų baltymų.
Žmogaus virškinimo fermentams labai sunku juos suskaidyti į atskiras amino rūgštis. Sukeliama priešiška imuninės sistemos reakcija. Skatinamas uždegimas. Uždegimas gali pasireikšti labai įvairiai: celiakija, alergijomis, astma, artritu, lėtiniu nuovargiu, žvyneline, egzema, endometrioze ir t. t.
Jeigu sunku gyventi visiškai be grūdų, kartais galima valgyti grūdus be glitimo:
- grikius;
- ilgagrūdžius ryžius;
- bolivinių balandų sėklas;
- burnočius;
- avižų dribsnius be glitimo.
Suprantama, kad iki šiol girdėjote, kaip svarbu valgyti grūdus kasdien, rinktis visagrūdžius gaminius ir pan. Todėl labai sunku patikėti tuo, ką perskaitėte. Taigi, leiskitės į mokslinį eksperimentą su savimi.
Išbandykite mitybą, kurioje būtų sumažintas grūdų ir jų produktų kiekis, rinkitės grūdus be glitimo. Juk ir pati Michelle Lewin, tarptautinis fitneso modelis, teigia, kad daržovės – geriausias angliavandenių šaltinis žmogui. Daržovės, o ne grūdai!
Tai saldžiosios bulvės, morkos, burokėliai, moliūgai ir t.t. Nepamirškime ir vaisių. Taikykite pateiktas rekomendacijas, ir po kurio laiko patys pamatysite, kaip organizmą veikia grūdai ir kaip keičiasi jūsų sveikata sumažinus jų vartojimą.
