Pietūs ir vakarienė – ne mažiau svarbi raciono dalis. Pietums renkamės sotesnius, o vakarienei – lengviau virškinamus patiekalus.
Tai atskleidė naujausias „Nestlé Baltics“ atliktas tyrimas.
Šiuos ir kitus lietuvių valgymo įpročius, tendencijas bei pirkėjų požiūrį į produkto sudėtį ar net pakuotę sutiko pakomentuoti biomedicinos mokslų daktarė ir Lietuvos sporto universiteto docentė Sandrija Čapkauskienė.
Pusryčiai, pietūs, vakarienė – ko negalima atsisakyti?
Pusryčiai. Vieni žmonės ryto neįsivaizduoja be sočių pusryčių, kiti pirmąjį dienos patiekalą gali suvalgyti kur kas vėliau. „Gydytojai dietologai, endokrinologai pataria pradėti dieną pusryčiais, kad gautume bent minimalų kiekį maistinių medžiagų. Tačiau labai svarbu, kad nuo paskutinio vienos dienos valgymo iki pirmojo kitos dienos valgymo praeitų mažiausiai 12 val. – tai laikotarpis, per kurį organizmui reikia leisti suvirškinti ir pasisavinti per dieną gautas maistines medžiagas“, – sako S.Čapkauskienė.
Tyrimas parodė, kad didžioji dauguma lietuvių (78 proc.) pusryčių nepraleidžia, o pagrindinė priežastis, dėl kurios 22 proc. gyventojų atsisako pusryčių – jie nejaučia alkio. Dienos pradžiai renkamės ilgo paruošimo nereikalaujančius, tačiau sveikesnius patiekalus. Populiariausias ir vis labiau dėmesio sulaukiantis pusryčių pasirinkimas – patiekalai iš kiaušinių, tuo metu sumuštiniams naudojamų ingredientų (sūrio, sviesto, duonos) vartojama mažiau.
Pietūs. Pasak ekspertės, pietūs yra labai svarbi raciono dalis, todėl jų praleisti nerekomenduotina. Geriausias laikas pietums – praėjus 4–5 val. po pusryčių. Tyrimo duomenimis, pietų atsisako vos 11 proc. apklaustųjų, tačiau ne todėl, kad nesijaučia alkani, o dėl laiko trūkumo. Atrodo, kad pietų pasirinkimas sutampa su gydytojų rekomendacijomis – tyrimo duomenimis, pietums valgome sočius patiekalus iš mėsos, paukštienos, sriubas, o tarp 18–25 amžiaus grupės žmonių vis daugiau susidomėjimo sulaukia ir daržovės.
Vakarienė. Paskutiniam dienos maistui – vakarienei – S.Čapkauskienė pataria rinktis lengviau virškinamus patiekalus ir juos suvalgyti likus ne mažiau nei 2–3 val. iki miego. „Vėlyvos vakarienės atsiliepia ne tik išvaizdai, bet ir kenkia miego kokybei, emocinei savijautai. Patarčiau vengti rūkytų, riebių ar gausiai angliavandeniais prisotintų patiekalų. Žinoma, gali pasitaikyti išimčių, pavyzdžiui, aktyviai sportuojančių asmenų mityba kitokia. Visgi bendra taisyklė galioja visiems – svarbu atkreipti dėmesį į maisto kokybę ir valgymo laiką“, – pataria S.Čapkauskienė.
Tyrimo duomenimis, netgi 95 proc. gyventojų vakarienės nepraleidžia ir dažniausiai ją valgo namuose – tik 2 proc. apklaustųjų valgo kitur. Salotos, daržovės – labiausiai mėgstamas pasirinkimas, antroje vietoje – lietuviški ir karštieji mėsos patiekalai. Visgi nors pica ir greitasis maistas nėra pirmasis pasirinkimas, kol kas jie nedingsta iš raciono – šių patiekalų vartojimas auga tarp 18–35 amžiaus gyventojų.
Užkandžiai: rūpi ne tik sudėtis, bet ir pakuotė
Tyrimas atskleidė, kad 70 proc. Lietuvos gyventojų mėgaujasi užkandžiais, kurie populiariausi tarp 18–35 metų žmonių ir didesnėse šeimose. 41 proc. apklaustųjų dažniausiai užkandžiauja tarp pusryčių ir pietų, 49 proc. užkandžiauja tarp pietų ir vakarienės, o 8 proc. nepasiduoda pagundai užkąsti ir naktį.
Tiesa, neskubama lepintis vien saldumynais, priešingai – tarp pagrindinių patiekalų užkandžiaujama sveikais produktais, tokiais, kaip švieži ir džiovinti vaisiai, riešutai. Sveikus užkandžius lietuviai vis labiau mėgsta.
Biomedicinos mokslų daktarės teigimu, geriausi užkandžiai – natūralūs produktai, tokie, kaip vaisiai (per parą suaugusiam žmogui rekomenduojama 1,5 vaisiaus porcija), riešutai (per parą patariama suvartoti 28–30 g riešutų, tai atitinka suaugusio žmogaus saują), daržovės (jų galima valgyti neribojant) ar natūralūs, be pridėtinio cukraus džiovinti vaisiai. Iš šių medžiagų pagaminti užkandžiai taip pat yra geras pasirinkimas.
Gamintojai vis labiau atkreipia dėmesį į vartotojų poreikius ir stengiasi siūlyti sveikesnius, natūralesnius užkandžių produktus. „Pastebime, kad vartotojams vis labiau rūpi „švari“ produkto sudėtis. Atsižvelgdami į ryškėjančias tendencijas, stengiamės tobulinti užkandžių receptus ir pasulyti naujus produktus, kurie atitiktų vartotojų poreikius“, – sako „Nestlé Baltics“ saldumynų, kakavos ir kulinarijos verslo vadovė Baltijos šalims Vilma Kapočienė, kaip pavyzdį pateikdama neseniai į rinką išleistus užkandžių batonėlius, kurie pagaminti iš natūralių medžiagų: riešutų, vaisių ir be pridėtinio cukraus.
Be augančio sveikuoliškų užkandžių poreikio ryškėja ir kita tendencija – dėmesys pakuočių sudėčiai. V.Kapočienės teigimu, plastiko naudojimas yra viena didžiausių šiandienos problemų, kuri neramina ir gamintojus, ir pirkėjus.
„Vartotojai atkreipia dėmesį į pakuočių sudėtį. Formuojasi pirkėjo lūkestis, kad pakuotė būtų perdirbama, kuo mažiau kenktų gamtai, – sako V.Kapočienė. – Tvarius sprendimus palaikome ir mes, todėl nusibrėžėme tikslą, kad iki 2025 m. visos bendrovės naudojamos pakuotės bus perdirbamos arba daugkartinio naudojimo. Šį tikslą įgyvendinti pradedame nuo naujojo užkandžių batonėlio ir kakavos.“
Galiausiai apibendrindama užkandžių tendencijas biomedicinos mokslų daktarė S. Čapkauskienė pabrėžia, kad užkandžiai būtini ir naudingi atletams, augančiam organizmui, senyvo amžiaus žmonėms, taip pat tiems, kurie nori priaugti svorio.
Tačiau labai svarbi užkandžio kokybė ir maistinė vertė. Naktinio užkandžiavimo derėtų vengti, mat jis turi neigiamą poveikį miego trukmei ir kokybei, didina atsparumą insulinui (nakties metu ląstelių jautrumas šiam hormonui yra sumažėjęs), gliukozės koncentraciją, o toks organizmo disbalansas gali didinti diabeto, nutukimo, vėžio ir širdies kraujagyslių ligų riziką.
Balansas – svarbiausias racione
S.Čapkauskienė siūlo nepamiršti, kad mityboje svarbiausia yra balansas. „Nieko baisaus, jei ir „nuklystame“ nuo įprasto maisto režimo – juk tai galime labai paprastai ištaisyti turėdami ilgesnį valandų tarpą tarp valgymų, ar tiesiog šiek tiek daugiau pajudėję“, – teigia S.Čapkauskienė.
Taip pat ekspertė pastebi, kad lietuviai tampa vis sąmoningesni ir supranta, kad svarbu ne kiek valgome, o kokį maistą pasirenkame. Ji rekomenduoja savo pirkinių krepšeliui ieškoti maistingų produktų, įvertinti, kad jie turės įtakos sveikatai, smegenų darbui, fizinei savijautai ir netgi emociniam stabilumui.
