Viktorijoje, Australijoje, gyvenanti vegetarė Tammi Jonas, besilaukdama trečiojo kūdikio, paragavo to, ko nebuvo ragavusi dešimt metų – moteris nutarė suvalgyti mėsainį. Po to – dar vieną, ir dar vieną...
Ši pagunda australę atvedė ten, kur ji niekada nesitikėjo: šiandien Tammi – kiaulių ūkio savininkė ir profesionali mėsininkė.
Mėsą ji liovėsi valgyti būdama devyniolikametė, perskaičiusi Australijos filosofo Peterio Singerio knygą „Gyvūnų išlaisvinimas“, išleistą 1975 metais.
„Knygoje jis išsamiai aprašė, kaip baisiai auginamos ir gydomos kiaulės ar naminiai paukščiai – tai sužinojusi aš toliau tiesiog negalėjau ramia sąžine valgyti mėsos“, – moterį citavo portalas „10 daily“.
Vegetarizmas jai nesutrukdė išnešioti dviejų kūdikių, tačiau laukiantis trečiojo išsivystė stipri mažakraujystė, kuri kėlė grėsmę tiek motinai, tiek kūdikiui.
Kai nepadėjo jokie papildai ir daug geležies turinčių produktų valgymas, Tammi ėmė mąstyti, kas galėtų padėti.
„Prisimenu, buvau darbe, kai tiesiog pagalvojau: „Mėsainis“, –pasakojo australė.
Ir tai buvo sprendimas, nulėmęs tolesnį jos gyvenimą.
„Aš grįžau prie raudonos mėsos – kartą per savaitę valgydavau jautienos ar ėrienos. Praėjo dar keletas metų, ir grįžau prie kiaulienos ar paukštienos“, – tęsė Tammi, kuriai dabar 49-eri.
„Niekada nemaniau, kad amoralu yra maistui aukoti gyvūno gyvybę, – sakė ji. – Tačiau maniau, kad amoralu yra žiauriai elgtis su gyvūnais, laikyti juos sugrūstus tvare, neleisti jiems išeiti pakvėpuoti grynu oru“.
Pamažu iš naujo įtraukdama mėsą į savo racioną, T.Jonas vis labiau linko prie savo šaknų: prieš persikeldama į Australiją ji gyveno JAV Oregono valstijoje, kaimiškoje vietovėje, kur buvo auginama daug gyvulių.
Ji ne tik susigrąžino į racioną mėsą, bet ir, siekdama pokyčių gyvulininkystėje, nutarė auginti kiaules ir tapti mėsininke.
Po daugybės planavimo ir tyrimų darbų Tammi su vyru Stuartu įkūrė nedidelį tvarų kiaulių ūkį, kuriame tinkamai elgiamasi su gyvūnais. Jį pavadino „Jonai farms“.
„Dabar valgydama mėsą aš žinau, kad gyvūnai nebijojo, nepatyrė streso ar skausmo“, – sakė buvusi vegetarė.
Tammi teigė suprantanti vegetarų siekius ir idealus, tačiau tikisi rasti, kaip ji sakė, „geriausią būdą prasimaitinti“. Tokie tvarūs ūkiai, kaip jos, galėtų padėti pakeisti ar bent sušvelninti klimato pokyčius.
„Gerbiu sprendimą neturėti jokių sąsajų su gyvulininkyste, – kreipėsi ji į veganus ir vegetarus. – Tačiau stenkitės pernelyg nesmerkti tų, kurie bando atkurti kraštovaizdį, kuriame ganosi gyvuliai, ir atlieka kur kas geresnį darbą nei jūsų veganiškas mėsainis, kurio, tiesą sakant, neįmanoma valgyti“.
