Gėrimo sudėtis – cukrus ar saldikliai – svarbūs. Dvi ir daugiau stiklinės dietinio gėrimo per dieną susietos su padidėjusia mirties nuo kraujotakos ligų rizika.
Cukraus turinčių gėrimų grėsmė dar rimtesnė. Vos viena stiklinė per dieną padidina mirties nuo virškinimo sistemos – kepenų, kasos, apendikso – ligų riziką.
Detalės
Tyrime dalyvavo 451 743 abiejų lyčių (moterų – 71,1 proc.) gyventojai iš 10 Europos šalių: D.Britanijos, Danijos, Prancūzijos, Vokietijos, Graikijos, Italijos, Nyderlandų, Norvegijos, Ispanijos ir Švedijos. Vidutinis amžius – 50,8 m. Mokslininkai reguliariai jų teiravosi apie vartojamą maistą ir gėrimus nuo 1992 iki 2000 metų. Iš imties buvo pašalinti žmonės, sergantys onkologiniais, širdies susirgimais, diabetu ir patyrę insultą.
„Mūsų tyrime aktyviausių gaiviųjų gėrimų vartotojų kūno masės indeksas didesnis. Taip pat labiau tikėtina, kad jie aktyviau vartoja tabaką“, – „The Washington Post“ sakė pagrindinis tyrimo autorius Neilas Murphy iš Tarptautinės vėžio tyrimo agentūros (International Agency for Research on Cancer). Pasak jo, mokslininkai atliko statistines pataisas, atsižvelgdami į KMI, rūkymą ir kitus rizikos veiksnius, kurie galėtų turėti įtakos rezultatams, tačiau teigiama sąsaja tarp gaiviųjų gėrimų vartojimo ir mirtingumo išliko.
Tokias pat išvadas mokslininkai padarė, stebėję rūkančius ir nerūkančius, o taip pat turinčius antsvorio ir žmones, kurių KMI – normalus. Tai rodo, kad sąsaja tarp gazuotų gaiviųjų gėrimų ir mirtingumo nuo kenksmingų įpročių (tabako rūkymo) ir kūno masės indekso priklauso nestipriai.
Panašūs rezultatai gauti ir atlikus kitus tyrimus. Bendrai, mokslininkai patvirtina, kad būtent nealkoholinių gaiviųjų gėrimų vartojimo augimas gali būti nesveikos gyvensenos žymeniu.
Kaip sako žinoma maisto sistemų ir sveikatos ekspertė iš Susirūpinusių mokslininkų sąjungos (Union of Concerned Scientists) Sarah Reinhardt, tyrimo rezultatai yra itin svarbūs. „Jie pabrėžia tai, ką jau žino visi dietologai: technologiškai perdirbti maisto produktai, net pašalinus iš jų visą cukrų, magiškai sveikatos niekaip nepagerina.“
Skeptikai
Kai kas mokslininkų išvadas vertina skeptiškai. Bonnie Liebman iš Visuomenės interesų gynimo mokslo centro (Center for Science in the Public Interest) vertinimu, šio tyrimo rezultatus galima paaiškinti ir atvirkščiu priežastiniu ryšiu. Tai yra, gali būti, kad dietinę kolą besirenkantys žmonės turi kitų sveikatos problemų (pavyzdžiui, nutukimą, polinkį į diabetą), susijusių su padidėjusia mirtingumo rizika. Šios galimybės neatmeta ir pats N.Murphy.
Tuo metu Tarptautinės saldiklių ir nekaloringų produktų gamintojų asociacijos (Calorie Control Council) patarėja medicinos klausimais Keri Peterson primena, kad daugybė tyrimų įrodė gazuotuose gaiviuosiuose gėrimuose naudojamų dirbtinių saldiklių saugumą.
Geros naujienos
Yra ir gerų naujienų. Nerasta jokio ryšio tarp nealkoholinių gaiviųjų gėrimų vartojimo ir mirčių nuo vėžio ar Alzheimeriio ligos. Beveik pusšimtis tyrime dalyvavusių mokslininkų išvadų paaiškinimo kol kas nepasiūlė. Kaip bebūtų, jie primygtinai rekomenduoja įvairių šalių sveikatos apsaugos tarnybas pradėti gazuotų gaiviųjų gėrimų vartojimo mažinimo kampanijas.
Keli JAV miestai (San Franciskas, Berklis ir kt.) jau įvedė gaiviųjų gėrimų mokestį – tai indėlis į kovą su nutukimo epidemija, nes Amerikos kardiologų asociacijos (American Heart Association) duomenimis, pagrindinis cukraus šaltinis mūsų racione yra būtent gaivieji gėrimai. Mokesčiui aktyviai priešinosi gėrimų gamintojų lobistai. Ir visgi, tyrimai rodo, kad žmonės pradėjo gerti mažiau gazuotų gaiviųjų gėrimų, dažniau rinktis sveikesnes alternatyvas.
Tikrosios širdies kraujagyslių ligų priežastys
Sethas Goldmanas, „Honest Tea“ (organinėse arbatose besispecializuojančios kompanijos, kurią neseniai įsigijo „Coca-Cola“) vykdantysis direktorius, mano, kad šis tyrimas turėtų pastūmėti stambius gamintojus dar daugiau dėmesio skirti „alternatyviems variantams“, kurti komerciškai sėkmingus gėrimus su mažiau cukraus ar visai be jo: „Visi regime vartotojų evoliuciją. Tačiau jei nesikeisime patys, juos prarasime. Dabar vyksta permainos, kurios vargu ar bus grįžtamos.“
Vegetarai ir insultas
Be N.Murphy vadovaujamų tyrimų, nuskambėjo ir dar vienas šviežias dietologijos ir medicinos mokslinis darbas. Oksfordo universiteto mokslininkai pareiškė, kad veganiška ir vegetariška dieta sumažina širdies išeminės ligos riziką 22 proc. (pesketarianų atveju, tai yra, vegetarų, vartojančių žuvį ir jūros gėrybes, – 13%).
Per 10 metų tūkstančiui vegetarų teka 10 širdies ligos atvejų mažiau. Tai gali būti susiję su žemesniu KMI, cholesterolio lygiu ir kraujo spaudimu, o taip pat retesniu diabetu – tai yra, su pagrindiniais vegetariškos ir veganiškos dietos privalumais.
Bet yra ir šaukštas deguto. Lyginant su vartojančiais mėsos produktus, vegetarų insulto rizika – didesnė 20 proc. Mokslininkai sieja tai, be viso kito, su vitaminais, gaunamais tik iš mėsos.
Tyrimas vyko 18 metų, jame dalyvavo daugiau kaip 48 tūkstančiai žmonių, kurių eksperimento pradžioje atliktoje anamnezėje nebuvo širdies ligų ir insultų. Tiriamos grupės buvo padalintos maždaug po lygiai: 23,5 tūkstančiai vegetarų (įskaitant veganus ir pesketarianus) ir 24 tūkstančiai mėsėdžių. 18 metų jie atsakinėjo į anketų klausimus apie racioną, ūgį, svorį, arterinį kraujospūdį, o taip pat, kiek kartų kreipėsi į ligonines. Mokslininkus itin domino širdies kraujagyslių sistemos susirgimai.
Išanalizavę visų grupių duomenis, mokslininkai priėjo prie išvados: mėsos atsisakymo naudą (visų pirma dėl sumažėjusios išeminės širdies ligos rizikos) praktiškai atsveria didesnė vegetarų insulto rizika – trys papildomi insultai, tenkantys tūkstančiui žmonių per 10 metų.
Pačių Oksfordo mokslininkų nuomone, būtina toliau tirti vegetariškos dietos ir didesnės insulto rizikos ryšį. Jie pabrėžia, kad rezultatui įtaką galėjo daryti žemas kai kurių maistinių medžiagų lygis tyrime dalyvavusių vegetarų kraujyje, tarp jų kobalamino (vitaminas B12) ir cholekalciferolio (vitaminas D3), nepakeičiamų aminorūgščių ir polinesočiųjų riebalų rūgščių.
