Tačiau ne tik tądien, bet ir kasdien pravartu žvilgterėti į gaires, nurodančias, kokį maistą dera rinktis – ši informacija vaizduojama daugeliui pažįstamoje mitybos piramidėje. Tačiau ar žinote, jog prieš keletą metų maisto piramidėje keitėsi kai kurių maisto produktų prioritetinė tvarka?
Specialistų teigimu, tam įtakos neabejotinai turėjo šiuolaikinis gyvenimo būdas ir pakitę mitybos įpročiai.
Naujoje piramidėje – sveikatai palankūs pokyčiai
Pasak dietistės Živilės Dumbraitės, buvo pastebėta, jog vadovaudamiesi senosios mitybos piramidės principais žmonės gauna mažai biologiškai aktyvių medžiagų. Be to, dėl kintančių gyvenimo ir darbo įpročių visuomenėje ėmė daugėti nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto atvejų.
„Senosios piramidės pagrindą sudarė grūdinės kultūros – duona, kruopos, makaronai. Pastebėta, jog dėl tokios mitybos gaunama mažai biologiškai aktyvių medžiagų. O štai naujosios mitybos piramidės pagrindą sudaro tiek grūdinės kultūros, tiek daržovės ir vaisiai. Be to, naujoje piramidėje ypatingo dėmesio sulaukė vanduo – jo rekomenduojama išgerti bent 8 stiklines per dieną.
Galiausiai šalia piramidės atsirado ir fiziniai pratimai“, – pastebi Ž.Dumbraitė.
Prekybos tinklo IKI komunikacijos vadovė Indrė Baltrušaitienė pasakoja, jog stebint pirkėjų įpročius pokytis iš tiesų akivaizdus: „Vis dažniau mūsų pirkėjų krepšeliuose vietą atranda sveikesni gaminiai ar vadinamojo supermaisto titulo verti produktai. Pardavimai rodo, jog įvairios košės, grūdiniai ir ankštiniai produktai, taip pat liesa mėsa ir žuvis, alternatyvūs pieno produktų gaminiai, produktai su probiotikais, žalioji arbata, ciberžolė, lydytas sviestas ir kiti tapo perkamesni.
Kalbant apie daržoves ir vaisius, aiškiai matomas įvairesnis raciono pasirinkimas – pirkėjai mielai išbando ir jaukinasi įvairesnius produktus, pavyzdžiui, saldžiąsias bulves, brokolius, avokadus, taip pat gumbines daržoves, daigus, egzotiškesnius vaisius, sėklas ir riešutus“.
Svarbu protingas pasirinkimas ir saikas
Komentuodama likusias piramidės dalis dietistė Ž.Dumbraitė mini esminį skirtumą – saiką.
„Suaugusiam žmogui per dieną rekomenduojama suvalgyti ne mažiau nei 400 g daržovių, o grūdinės kultūros produktų - vieną ar dvi porcijas. Patartina rinktis visagrūdžius produktus, nes jie lengviau virškinami.
Antrąjį piramidės aukštą sudaro pieno produktai, liesa mėsa, žuvis, kiaušiniai bei nedidelė dalis augalinių riebalų. Mėsą patartina rinktis liesesnę, retai vartoti rūkytus, riebius mėsos gaminius. Mėsos produktus rekomenduojama vartoti 1 kartą per dieną ar net rečiau, dažniau vertėtų rinktis ankštines kultūras bei augalinės kilmės baltymų turintį maistą.
Piramidės viršuje – saldumynai, cukrus, druska bei gyvulinės kilmės riebalai, kurių vartoti reikėtų labai mažai ir retai“, – atskleidžia Ž.Dumbraitė.
Lietuviai vadovaujasi sezoniškumu
Kalbėdama apie lietuvių mitybos įpročius dietistė Ž.Dumbraitė sako, jog tautiečiai pokyčių link eina pamažu, tačiau užtikrintai: „Lietuvoje turime keturis skirtingus metų laikus, kurie dovanoja savo derlių ir pagal tai koreguoja mūsų mitybos įpročius. Esame įpratę, jog šiltuoju metų laiku mūsų valgiaraštyje dominuoja lengvesnis maistas, o atšalus meniu papildome sotesniais produktais. Tik rekomenduoju nepersistengti ir susikoncentruoti į šildantį, tačiau neriebų maistą – virkite tirštas daržovių sriubas ir troškinius“.
I.Baltrušaitienė, vertindama prekybos tinklo IKI pirkėjų įpročius, pažymi, jog sezoniškumas turi itin didelės įtakos tam, ką renkasi pirkėjai, tačiau bendrai visuomenė tikrai daugiau domisi sveika mityba.
„Pavyzdžiui, pavasarį ir vasarą nuperkama kur kas daugiau lapinių daržovių, uogų, nes tuo laiku jų pasiūla būna itin plati – juk siūlome šviežią derlių. Orams keičiantis į racioną pirkėjai įtraukia obuolius – šiuo metu jų pardavimai gerokai šoktelėję. Ankstesnių metų duomenys rodo, jog žiemą pirkėjų krepšelius papildo burokėliai, morkos, kopūstai ir moliūgai, stebime ir išaugusį susidomėjimą ankštinėmis daržovėmis – žirneliais, pupelėmis ir kitomis.
Taigi naudingų sveikatai produktų perkama kur kas daugiau. Be to, ir gaminimo namuose tendencija grįžta į madą, sportas ir judėjimas tampa užkrečiamu pavyzdžiu – visa tai prisideda prie sveikesnio gyvenimo būdo ir geresnės žmonių savijautos“, – teigia I.Baltrušaitienė.
