Tyrėjai iš Edith Cowan universiteto (Australija) stebėjo daugiau kaip 53 tūkst. žmonių mitybos įpročius 23 metus.
Jie nustatė, kad tiems, kurie suvartojo bent 500 mg flavonoidų – obuoliuose randamų junginių – per dieną, buvo mažesnė tikimybė mirti nuo vėžio ar širdies ligų.
Tyrėjų komanda teigė, kad suvalgydami obuolį, apelsiną, porciją brokolių ir saują mėlynių, suvartotumėte daugiau nei 500 mg reikiamo flavonoidų kiekio.
Flavonoidai pagerina kraujagyslių sveikatą, mažina uždegimus, kurie susiję tiek su širdies problemomis, tiek su vėžiu.
„Šie atradimai svarbūs, nes jie parodo vėžio ir širdies ligų prevencijos galimybes vartojant maistą, kuriame gausu flavonoidų. Svarbu vartoti daugybę skirtingų flavonoidų junginių, esančių skirtinguose augaliniuose maisto produktuose ir gėrimuose.
Tai lengvai pasiekiama: viename puodelyje arbatos, viename obuolyje, viename apelsine, 100 g mėlynių ir 100 g brokolių yra daugiau nei 500 mg flavonoidų“, – sakė dr. Nicola Bondonno.
Manoma, kad maždaug 7,8 mln. žmonių mirė per anksti vien 2013 m., nes vaisių ir daržovių suvartodavo mažiau nei 800 g per dieną, rašė tyrėjai žurnale „Nature Communications“.
Statistika rodo, kad kas ketvirtas žmogus miršta dėl širdies ligų.
„Cancer Research UK“ praneša, kad vienam iš dviejų žmonių, gimusių po 1960 m. JK, išsivystys vėžys.
Norėdami suprasti, kaip maistas gali užkirsti kelią šioms ligoms, tyrėjai 23 metus stebėjo 53 048 žmonių mitybos įpročius.
Ištyrę dalyvių valgymo įpročius, mokslininkai suskirstė juos į penkias grupes pagal flavonoidų suvartojimą.
Tiems, kurie suvartojo apie 500 mg flavonoidų per dieną, rizika susirgti bet kokia liga sumažėjo 36 proc.
Dažnas flavonoidų turinčių maisto produktų vartojimas sumažino „su širdies ir kraujagyslių ligomis susijusio mirštamumo“ riziką iki 38 proc., o mirčių nuo vėžio riziką – iki 36 procentų.
Rūkaliams ir alkoholinių gėrimų vartotojams, išgeriantiems kaip daugiau nei du alkoholinius gėrimus per dieną, būtų ypač naudinga, jei jų racione atsirastų flavonoidų.
Yra žinoma, kad šie abu įpročiai sukelia vėžį, uždegimus, aukštą kraujospūdį ir krešulius.
„Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad flavonoidų vartojimas nedaro įtakos padidėjusiai mirties rizikai, kurią sukelia rūkymas ir alkoholio vartojimas.
Geriausia, ką galite padaryti savo sveikatos labui, yra mesti rūkyti ir mesti alkoholį“, – teigė gydytojas Bondonnas.
Tyrėjai rašė, kad daugiau nei 500 mg flavonoidų suvartojimas per dieną „neduoda daugiau naudos“.
Nežinia, kaip flavonoidai sumažina ligų riziką, tačiau manoma, kad antioksidantai slopina uždegimą.
„Alkoholio vartojimas ir rūkymas padidina uždegimą ir pažeidžia kraujagysles, o tai gali padidinti įvairių ligų riziką.
Įrodyta, kad flavonoidai turi priešuždegiminio poveikio ir gerina kraujagyslių veiklą, o tai gali paaiškinti, kodėl jie susiję su mažesne mirties nuo širdies ligų ir vėžio rizika“, – teigė dr. Bondonnas.
„Manoma, kad apnašų kaupimasis arterijose gali sukelti uždegimą ir sąlygoti krešulių atsiradimą“, – teigė Johnas Hopkinsas.
Jei krešulys užblokuotų širdies arteriją, žmogų ištiktų širdies priepuolis, o užblokavus smegenų arteriją – insultas.
Anot Nacionalinio vėžio instituto, ilgalaikis uždegimas susijęs su DNR pažeidimais, kurie gali sukelti vėžį.
Tyrėjai planuoja tirti specifinius vėžinius susirgimus ir tokias širdies ligas, kaip angina, insultas ar širdies priepuoliai, kurių gali padėti išvengti flavonoidai.
Parengta pagal dailymail.co.uk
