Ir nors daugelis nemato jokios rizikos sveikatai, vaistininkai perspėja iš močiučių nugirstus receptus ir patarimus išbandyti atsakingai, nes rizika tikrai egzistuoja.
Aspirinas – išrankus vaistas
Konservuojant daržoves anksčiau itin dažnai buvo naudojamas aspirinas – neva tai užkerta kelią tam, kad šios nesurūgtų, ilgiau nesugestų, „neiššautų“. Bet dar ir dabar, prasidėjus agurkų sezonui, daug kur Lietuvoje galima išgirsti, kad toks receptas – įprasta praktika.
„Eurovaistinės“ vaistininkė Kristina Staivė pataria naudojant tokį receptą būti atsargiems ir mažų mažiausiai perspėti tokiais agurkais besivaišinančius žmones. Aspirinas yra salicilatas, kurio randama ir natūraliuose produktuose, be to, jis reaguoja su kitais vaistiniais preparatais, o tai gali kelti riziką valgančiojo sveikatai.
„Salicilatų yra mėlynėse, obuoliuose, žaliose paprikose ir alyvuogėse, migdolų ir žemės riešutuose, taip pat daugelyje prieskonių – aitriosiose paprikose, cinamone, krapuose, raudonėliuose, ciberžolėse. Jeigu žmogus alergiškas salicilatams, reikėtų nenustebti, kad suvalgius agurkų, į kurių marinatą įdėta aspirino, pasidarė bloga“, – sako vaistininkė.
Aspirinas reaguoja su kitais preparatais, todėl jo nerekomenduojama vartoti žmonėms, sergantiems širdies, inkstų, kepenų ligomis, kenčiantiems nuo uždegimų ar vartojantiems kraują skystinančius vaistus, nes aspirino dozė, kuri mažina krešėjimą, yra vos 50 mg.
Aspirinas taip pat pavojingas vartojant ir kitus vaistus nuo skausmo. Nesuderinus vaistų kiekio gali pasireikšti kraujavimai iš virškinamojo trakto. Šis medikamentas nerekomenduojamas cukriniu diabetu sergantiems žmonėms, nes jis mažina cukraus kiekį kraujyje. Nereikėtų aspirino vartoti ir tiems, kurie serga astma, nes tai gali paskatinti astmos priepuolius.
Net ir sveikam žmogui aspirinas gali sukelti nemalonių pojūčių, nes jo galima perdozuoti, tuomet pasireiškia spengimas ausyse, galvos svaigimas. Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad maksimali aspirino dozė, kurią galima suvartoti sveikam suaugusiam žmogui per dieną, – 8 aspirino tabletės. O štai vaikams ir paaugliams iki 16 metų šio preparato visai negalima vartoti dėl galimų kepenų pažeidimų, taip pat jo vartoti negalima nėščiosiosms ir žindančioms moterims.
Kad bulvės nejuoduotų
Aspirinas – ne vienintelis vaistinis preparatas, kurį žmonės naudoja buityje. Askorbo rūgštis, įprastai vadinama vitaminu C, virtuvės šeimininkams puikiai pasitarnauja gaminant tarkuotų bulvių patiekalus – įdėjus sutrintą vitamino C tabletę, ilgiau pastovėję tarkiai nepajuoduoja. Vaistininkė sako, jog šis būdas, skirtingai nei kalbant apie aspirino naudojimą, yra gana saugus, mat pasiekus aukštą temperatūrą maiste vitamino C nelieka.
„Vitaminas C, patekęs į 100 laipsnių temperatūrą, skyla ir išsiskaido, todėl bulvinių blynų kepimo ar cepelinų virimo procese, tikėtina, jokios vitamino naudos nebelieka“, – paaiškina vaistininkė.
Net jei vitaminą C sugalvojote dėti į patiekalą, kurio neverdate ar nekepate, šis vitaminas tik pastiprins imuninę sistemą ir paskatins kolageno gamybą. Padauginti šio vitamino, pasak „Eurovaistinės“ vaistininkės, gana sunku, suaugusiam žmogui per parą galima suvartoti 75-90 mg, o peršalus – net iki 2 g. Vis dėlto piktnaudžiauti šiuo vitaminu nereikėtų, nes padauginus jis nepasišalina iš organizmo, o kaupiasi inkstuose ir skatina akmenų susidarymą.
„Vasarą šio vitamino galime gauti su maistu, jo gausu svarainiuose, raudonuosiuose ir juoduosiuose serbentuose, obuoliuose, todėl papildomai šiuo vitaminu kasdien papildyti organizmo nebūtina. Bet labai naudinga kelis kartus per metus bent porą savaičių pavartoti vitamino C peršalimų profilaktikai arba jau susirgus“, – pataria K.Staivė.
Pavojingas įkvėpimas
Atrodytų, didžiausią įtaką organizmui daro tai, ką geriame, valgome ir vartojame į vidų, tačiau dar viena buityje naudojama priemonė – amoniakas – gali pakenkti nuo paprasčiausio įkvėpimo. Kiek anksčiau ši priemonė buvo pirmosios pagalbos vaistinėlės dalimi ir gelbėjo gaivinant apalpusius žmones, tačiau dabar dėl priemonės aštraus kvapo gaivinimui naudoti amoniaką uždrausta. Ir vis dėlto jis vis dar naudojamas buityje – langams ar dušo kabinoms valyti. Vaistininkė perspėja, kad tai reikėtų daryti itin atsargiai.
„Amoniako kvapas labai aštrus, naudojant didelę jo koncentraciją galima sudirginti kvėpavimo takus, prasidės čiaudulys, kosulys. Kraštutiniu atveju galima pažeisti bronchus ir net pradėti dusti“, – sako „Eurovaistinės“ vaistininkė.
Valant amoniako ir vandens tirpalu namų langus juos reikėtų plačiai atverti, gerai išvėdinti kambarius. Prieš valant uždaras patalpas, pavyzdžiui, vonioje esančią dušo kabiną, reikėtų gerai įvertinti ventiliacijos angų darbą ir jei jos neužtikrina išties gero vėdinimo, verčiau savo sveikata nerizikuoti.
