Tai Ukraina. Šioje šalyje, kitaip nei Europos Sąjungoje, negalioja griežti reikalavimai dėl antibiotikų naudojimo. Sunerimti ekspertus dėl šios mėsos įtakos sveikatai verčia sparčiai augantis vištienos importas – per pirmąjį šių metų pusmetį į ES šalis importuota 40 proc. daugiau ukrainietiškos vištienos nei pernai. Vien į Lietuvą ukrainietiškos paukštienos per metus įvežta beveik 1,5 karto daugiau.
„Trečiosiose šalyse taikomi kitokie mėsinių viščiukų auginimo reikalavimai nei ES, kuriai priklauso ir Lietuva. Pavyzdžiui, Ukrainoje, iš kurios Europos šalis pasiekia vis daugiau paukštienos, paukščiams lesinti gali būti naudojami pašariniai antibiotikai, augalinės kilmės žaliavos, kurios sudėtyje yra GMO. Taip pat paukščiams lesinti naudojamos ir tos pačios gyvūninės kilmės žaliavos, tokios, kaip mėsos kaulų miltai, o tai gali turėti neigiamos įtakos mėsos kokybei“, – sako veterinarijos gydytojas-konsultantas Jonas Baltrušaitis.
Paukščių auginimas naudojant antibiotikus – bene dažniausias mitas tarp vartotojų, kurie mano, kad visa jų valgoma vištiena auginama naudojant antibiotikus. Ekspertai pabrėžia – antibiotikų naudojimas ES šalyse yra itin griežtai apribotas ir kontroliuojamas.
„Lietuvoje antibiotikų naudojimas griežtai kontroliuojamas veterinarijos gydytojų bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos. Pašare antibiotikai griežtai draudžiami. Gydymas antibiotikais juos sugirdant paukščiams yra skiriamas išimtiniais atvejais, diagnozavus susirgimą, o po jų vartojimo nustatytas tam tikras periodas, per kurį iš viščiukų organizmo pasišalina vartoti vaistai.
Galutiniame produkte antibiotikų nėra ir negali būti. Paukščių lesinimas gyvūninėmis liekanomis draudžiamas dėl galimo ligų pernešimo, virusų platinimo ar net masinių protrūkių, kurie gali pasiekti produkto vartotoją“, – pažymi J.Baltrušaitis.
Pasak veterinarijos gydytojo, mėsos kokybei bei vartotojo sveikatai įtakos turi ne tik paukščių lesinimas, bet ir auginimo sąlygos. ES šalyse griežtai laikomasi gyvūnų gerovės reikalavimų – mėsiniai viščiukai auginami ant kraiko, tuo tarpu kitose šalyse viščiukai gali būti auginami ir narvuose.
Kaip pasakoja J.Baltrušaitis, laisvės apribojimas neigiamai veikia paukštį – jis patiria stresą, kurio metu organizme suaktyvėja endokrininė sistema, išsiskiria didesnis adrenalino kiekis, sutrinka kraujotaka, padidėja pieno rūgšties kiekis organizmo audiniuose. Tokios mėsos kokybė žymiai sumenkėja, joje nelieka didelės dalies naudingųjų medžiagų.
Tai, kad paukščių lesinimas ir jų gerovė yra esminiai dalykai, nuo kurių priklauso mėsos kokybė, tvirtina ir ūkininkas Ritutis Tamošiūnas, Kaišiadorių rajono Juknonių kaime auginantis mėsinius viščiukus.
„Svarbiausia – tinkamos paukščių auginimo sąlygos bei kokybiškas lesalas. Jei šių sąlygų griežtai laikomasi – paukščiai auga sveiki, o jų mėsa – aukščiausios kokybės“, – sako R.Tamošiūnas. Jis pažymi, kad Lietuvos ūkiuose griežtai laikomasi ES reikalavimų: viščiukai auginami laisvi ant kraiko, lesinami visaverčiu, pagal specialią receptūrą pagamintu lesalu, kuriame draudžiami antibiotikai bei tos pačios gyvūninės kilmės produktai.
Veterinarijos specialistas J.Baltrušaitis griežtas – sveikatai palankesnė yra ES šalyse užauginta mėsa. Vartotojas, pirkdamas mėsą bei kitus maisto produktus, turėtų atkreipti dėmesį į gamintoją.
Pirkdami mėsą turgavietėse žmonės turi teisę prašyti galiojančių dokumentų, įrodančių produkto kilmę.
Maisto klastojimo atvejai nėra reti: pasitaiko, kad pardavėjas teigia, jog mėsa priklauso gerai žinomam gamintojui, tačiau neturi to įrodančių dokumentų.
