Informacija ant etikečių, kaip parodė tyrimas, daliai žmonių yra nelabai suprantama, todėl linkstama klausyti mitybos specialistų patarimų.
Bet ar tikrai tie žmonės, kurie prisistato mitybos specialistais, yra kompetetingi tuos patarimus dalinti? Ar jų žinios yra pakankamai gilios, kad kalbėtų apie sveiką mitybą, neklaidindami visuomenės? Pagaliau, ar Lietuvos vartotojams yra pakankamai suprantamai pateikiama informacija apie maisto produktus ir jų ženklinimą?
Šie klausimai gvildenti asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ antradienį surengtoje apskritojo stalo diskusijoje, pavadintoje „Kaip nepasiklysti mituose apie maistą“.
Gydytoja dietologė Ieva Laukytė-Gaulė pastebėjo, kad neretai apie mitybą pasisako ir kaip maitintis patarinėja specialistai be specialybės.
„Tokios profesijos, kaip mitybos specialistas, nėra. Aiškaus ir vienintelio apibrėžimo, kas yra mitybos specialistas, nėra. Toks žmogus gali būti baigęs tik kursus“, – įspėjo gydytoja I.Laukytė-Gaulė, pastebėjusi, kad svarbiausias apsišaukėlį mitybos specialistą nuo tikro skiriantis bruožas yra išsilavinimas.
Pavyzdžiui, gydytojas dietologas privalo turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Jo mokslai trunka 6-7 metus ir dar 3 metus – rezidentūra. Toks specialistas privalo turėti bent magistro laipsnį ir gydytojo licenciją.
Dietistui reikia bent 3 metų trukmės aukštojo neuniversitetinio bakalauro išsilavinimo. Šiuo metu sprendžiamas šių specialistų licencijavimo klausimas.
Visuomenės sveikatos specialistui reikia bent atitinkamos srities aukštojo universitetinio išsilavinimo bakalauro diplomo.
Ir nors Lietuvoje yra gausu žmonių, save vadinančių mitybos specialistais, licencijuotų dietologų mūsų šalyje šiuo metu tėra 40. Ar žmogus turi gydytojo dietologo licenciją, galima pasitikslinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos puslapyje.
I.Laukytė-Gaulė pastebėjo, kad neretai visuomenei atskirti apsišaukėlį mitybos specialistą nuo gydytojo dietologo būna sunku.
Štai būna, kad mitybos specialistai viešai užsivelka baltą neva gydytojo chalatą, taip didindami visuomenės pasitikėjimą jais, arba pasižymi pasitikėjimą keliančią santūria išvaizda.
Be to, pastebėta, kad visuomenė labiau linkusi klausyti dailias kūno linijas turinčių ir jaunesnių žmonių patarimų apie maistą.
Tinkamą įvaizdį, kad esi kompetetingas savo srities žinovas, galima sudaryti ir pozuojant tinkamoje aplinkoje. I.Laukytė-Gaulė parodė, kaip paprasta tai padaryti: diskusijos dalyviams ji pademonstravo savo pačios nuotrauką, darytą šalia lentynos, kurioje buvo išdėliotos knygos švediškais pavadinimais.
„Galima būtų pamanyti, kad moku švedų kalbą, nors iš tiesų pozavau prie parduotuvės IKEA lentynos“, – šyptelėjo medikė.
Visuomenės pasitikėjimą galima pelnyti ir solidžiai atrodančiu interneto puslapiu. Paprastai tokiuose puslapiuose rasta informacija tiki daugiau kaip pusė vartotojų. Deja, kaip parodė vienas nedidelis tyrimas, tik viename iš devynių tirtų puslapių pateikta informacija buvo patikima. Šis puslapis, beje, buvo vienintelis iš devynių, kurį pildė tikras profesionalas, o ne apsišaukėlis.
Kartais, anot gydytojos, mitybos specialistais save vadinantys žmonės tyčia ar netyčia prisiskiria kompetencijas, kurių neturi. Pavyzdžiui, yra pristatomi kaip dietologai. Tai labai pavojinga, nes tokie žmonės gali patys to nežinodami skleisti klaidinančią informaciją, kurią žmonės priima, kaip tikro specialisto patarimą.
Gydytoja dietologė pastebėjo, kad save mitybos specialistais vadinantys asmenys neretai pasižymi kategoriška nuomone tam tikrais mitybos klausimais, yra linkę remtis ne rimta moksline informacija, bet populiarioje žiniasklaidoje pasirodžiusiais straipsniais. Pagaliau, neturėdami tinkamo išsilavinimo jie nepajėgia teisingai įvertinti atlikto tyrimo svarumo.
Nuo profesionalų jie dažnai skiriasi tuo, kad garsiai kalba apie savo klientus. Paprastai medikus ir pacientus saisto konfidencialumas, todėl gydytojai apie konkrečius pacientus nelinkę kalbėti viešai.
Be to, anot I.Laukytės-Gaulės, save mitybos specialistais tituluojantys bei gausiai patarimus, kaip teisingai maitintis, žarstantys asmenys, kartais ir patys turi valgymo sutrikimų bei slapčia lankosi pas gydytojus dietologus.
Gausus klaidinančios informacijos, kurią neretai skelbia apsišaukėliai mitybos žinovai, kiekis glumina vartotojus.
Kaip pasakojo Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėja Roma Bartkevičiūtė, Lietuvoje gyventojų sergamumas lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis ir mirtingumas nuo jų ženkliai viršija Europos Sąjungos šalių vidurkį. Didėja ir vaikų sergamumas lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis.
Maža to, duomenys rodo, kad 19-34 metų amžiaus grupėje kas ketvirtas Lietuvos gyventojas turi antsvorį, o nutukusių yra apie 5 proc.
Sparčiai mažėja ir normalaus svorio vaikų. Jeigu 2008 metais tokių buvo 74 procentai, tai 2016 metais jų skaičius sumažėjo iki 69,8 procento.
Ne paslaptis, kad Lietuvos gyventojų sergamumas ir antsoris yra susijęs ir su netinkama mityba. Deja, tyrimai rodo, kad tik apie 40 proc. žmonių mano, jog maitinasi teisingai.
Pagrindinis kriterius, renkantis maisto produktus yra jų skonis, taip pat kaina. Ir tik 13,4 procento atsižvelgė į naudą sveikatai.
Nemažai žmonių net nežino, kas yra sveika mityba. Tai parodė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ 2017 metų gruodį atlikta apklausa, ką gyventojai žino apie mitybą.
Tik 11 proc. apklaustųjų žinojo, kad žmogui reikia suvalgyti 5 porcijas vaisių ir daržovių per dieną. 49 proc. dalyvavusių apklausoje manė, kad užtenka trijų porcijų, o 34 proc. manė, kad užtenka vos vienos tokios porcijos per dieną.
Nenuostabu, kad kasdien daržoves vartoja tik trečdalis žmonių, iš kurių vos 3 procentai jų suvalgo po kelis kartus per dieną.
Dar daugiau, kaip pastebėjo gydytoja I.Laukytė-Gaulė, daug žmonių apskritai nežino, kiek maisto porciją turėtų sudaryti.
Net 36 proc. Lietuvos gyventojų, kaip parodė apklausa, nežinojo, kokių riebalų reikėtų vengti. Tiesa, kad sveikatai kenksmingi sotieji riebalai, žinojo 41 procentas.
Nors nemaža dalis respondentų teisingai atsakė apie tai, kokią riziką sukelia sotieji riebalai, 21 proc. apie tai nežinojo. Taip pat 25 procentai apklastųjų nieko nežinojo apie transriebalus.
40 proc. gyventojų manė, kad „Rakto skylutės“ simbolis yra nuoroda į sąžiningą verslą, o ne sveikatai palankesnių maisto produktų ženklinimas.
R.Bartkevičiūtės nuomone, visuomenę būtina šviesti ir skatinti pasitikėjimą tikrais specialistais. Tačiau jie esą dažnai pasisako pernelyg konservatyviai, todėl linkstama labiau klausyti įdomiau kalbančių apsišaukėlių.
„Jeigu nieko naujo ir ekstravagantiško nepasakai, atrodo, tarsi nieko nežinotum“, – skėstelėjo rankomis R.Bartkevičiūtė, pridūrusi, kad vienas svarbiausių SAM tikslų – šviesti visuomenę, kas yra sveika mityba, suteikiant mokslu pagrįstų žinių. Taip pat įtvirtinti mitybos specialisto sąvoką. Ne mažiau svarbus ir teisingas maisto produktų ženklinimas.
Deja, kaip rodo tyrimai, vartotojai neretai neskaito etikečių, o ir tie, kurie skaito, dažnai nesupranta jose nurodytos informacijos.
Gamintojo „Danone“ Ryšių su visuomene vadovė Baltijos šalims Margarita Čėglienė pasakojo, kad pagal Eurobarometro tyrimą kas trečias lietuvis neskaito etikečių. Beje, tai nėra prasčiausias rodiklis, nes etikečių neskaito kas antras lenkas ir kas antras portugalas.
Skaitydami etiketes lietuviai dažniausiai atkreipia dėmesį tik į galiojimo terminą, bet painioja sąvokas „tinkamas vartoti iki“ ir „geriausias iki“.
„Lietuviai neskiria šių dviejų sąvokų. Pamatę „geriausias iki“ supranta, kad produktas yra nebevartotinas ir jį reikia išmesti. Vien todėl mes daugiau švaistome maistą“, – apgailestavo M.Čėglienė.
Kartais informacija etiketėse yra pateikta pernelyg painiai, kad vartotojai jas sugebėtų suprasti. Pavyzdžiui, daug metų buvo nurodoma sąvoka „rekomenduojama paros norma“, o dabar – „referencinis vartojimo kiekis per parą“.
Vartotojai nelabai supranta ir maistingumo informacijos etiketėje.
„Nors net 37 proc. lietuvių visada paskaito etiketes, jose esančią informaciją supranta tik 10 procentų. Palyginti: ES etiketes perskaito 33 proc. vartotojų, užtai informaciją supranta jau 18 procentų“, – palygino M.Čėglienė.
