Airis policininkas Stephenas Griffinas (28 m.) pasakojo, kad jo svoris didėjo pamažu, tarsi nepastebimai, kol pasiekė 155 kg. Darbe svoris jam kėlė daug problemų.
„Aš tapau nepaprastai tingus, tačiau neturėjau jokio noro tiesiog eiti ir keistis“, – sakė vyras.
Stephenas policijoje dirba pamaininį darbą, o tarp pamainų jis dažniausiai gulėdavo ant sofos, naršydavo telefone ir valgydavo.
Anksčiau jis mėgdavo sportą, tačiau priaugus svorio vis rasdavo pasiteisinimų neužsiimti fizine veikla ir tiesiog stebėdavo, kaip kiti sportuoja.
„Pasiteisindavau tuo, kad žiūrėdavau sportą. Užsisakydavau picos ar kiniško maisto, kad žiūrėdamas galėčiau valgyti. Taip aš pateisindavau savo prastus mitybos įpročius“, – pasakojo vyras.
Stephenas nekreipė dėmesio į save ir nė nepastebėjo, kaip priaugo daug svorio, tačiau pokyčius matė jį supantys žmonės. Suvokimas atėjo tik tada, kai viena proga jam prireikė apsivilkti kostiumą – Stephenas į jį paprasčiausiai netilpo.
Kad metas pokyčiams, galiausiai jis suprato pamatęs savo nuotrauką, padarytą per atostogas Kanarų salose. „Ar tokį mane mato kiti žmonės?“ – nusistebėjo vyras.
Tą pačią savaitę Stephenas pastebėjo, kad kolegas šaiposi iš jo svorio ir valgymo įpročių.
„Tuo metu mane tai be galo erzino. Erzino labiau nei bet kurie kiti juokeliai apie storulius“, – kalbėjo jis.
Tai jį dar labiau paskatino imtis priemonių – susitelkti ties pozityviomis mintimis ir siekti rezultatais – atsikratyti kilogramų.
Suvokęs, kad vienam bus sunku tai įvykdyti, jis kreipėsi į savo draugą Paulą Dermody, kuris dirba asmeniniu treneriu.
Paulas greitai jam padėjo grįžti į vėžes paprasčiausiai stebint, ką ir kiek valgo. Tik tuomet Stephenas atkreipė dėmesį į tai, kaip nesveikai jis maitinasi. Užuot išbraukęs iš mitybos raciono visus Stepheno mėgstamus produktus, Paulas padėjo subalansuoti mitybą ir stebėti, kiek kalorijų gauna.
Tada atėjo metas pajudėti. Per dieną Stephenas privalėjo nueiti 10 tūkst. žingsnių – daugiau jokio sėdėjimo prieš televizorių. Galų gale jis nusipirko daug plastikinių indelių, kad galėtų iš anksto ruošti ir planuoti tai, ką valgys.
Pradėjus planuoti valgius ir skyrus daugiau laiko judėjimui jau po pirmosios savaitės jis pajuto akivaizdžius pokyčius.
Nors ir buvo patenkintas tuo, ką rodė svarstyklės, dar labiau džiugino vaizdas, kaip atrodo su marškinėliais, kurie dar visai neseniai buvo itin aptempti.
„Jau po mėnesio mačiau, kaip pasikeičiau, o kolegos mano pokyčius pradėjo komentuoti po dviejų. Laimingiausias jaučiausi po 4 mėnesių, kai artėjant Kalėdoms planavau, ką rengsiuosi. Tik tada atkreipiau dėmesį, kad visi mano rūbai buvo man gerokai per dideli“, – džiaugėsi pokyčiais Stephenas.
Po 7 mėnesių jis jau svėrė 110 kg ir nė nežada sustoti, kol nepasieks 90 kg.
„Tai sugrąžino mano pasitikėjimą savimi. Reikia tik būti kantriam –tokie pokyčiai neįvyksta per naktį. Raskite būdą, kaip mėgautis šiuo procesu, tuomet siekti tikslo bus paprasčiau“, – pridūrė Stephenas.
Parengta pagal menshealth.com
