– Daug žmonių užsibrėžia gyventi sveikiau, tačiau po kurio laiko vėl sugrįžta prie senų įpročių. Kodėl?
– Pasižadėjimus gyventi sveikiau girdžiu jau 25 metus – tiek, kiek dirbu sporto treneriu. Tie pasižadėjimai dažniausiai duodami per Naujuosius metus, bet dauguma žmonių „neištempia“ net iki pavasario. Jei kalbame apie sportą – dažniausia klaida – neadekvačiai pasirinktas fizinis krūvis: per mažas arba per didelis. Taip pat gali netikti pasirinkta sportinė veikla, treneris ar net sporto klubas.
Dar sudėtingiau yra keičiant mitybą. Informacija yra prieštaringa, tad atsirinkti nėra lenga. Be to, valgyti yra didelis malonumas, todėl užsidegimas trunka trumpai, grįžtama prie senų įpročių ir tam randama pasiteisinimų: „visi taip valgo“, „taip valgė mano tėvai ir seneliai ir išgyveno iki 80 metų“ (dabar tai jau retai atsitinka) ir t.t.
Iš tiesų sveikatos specialistai jau kurį laiką skambina pavojaus varpais – mūsų karta gyvens trumpiau nei mūsų tėvai, ir jei nieko nekeisime, tolesnių kartų gyvenimo trukmė dar trumpės.
Todėl noriu paraginti susirūpinti savo sveikata – ir sportuoti, ir sveikiau maitintis. Fizinė veikla stiprina širdį ir kraujagysles, padeda iš ląstelių šalinti toksinus, stiprina imunitetą.
Šiuolaikinis maistas – stipriai perdirbtas, prikimštas cheminių medžiagų, vertėtų jo vengti, o vietoje jo rinktis pilnos struktūros maistą, geriausiai – ir termiškai neapdorotą. Tik toks maistas gali aprūpinti organizmą būtinomis maistinėmis medžiagomis.
– Kokios didžiausios lietuvių daromos mitybos klaidos? Kaip jas ištaisyti?
– Klaidų yra labai daug. Jos kyla iš neišmanymo ir iš valios trūkumo. Daug kas turi priklausomybių – negali atsisakyti perdirbto maisto, saldumynų, kavos, tačiau nesigilina į tai, ką toks maistas duoda, o tiksliau, ką atima. Viskas, kas papuola į burną ir žarnyną – arba teikia naudos, arba žaloja. Taigi, pati didžiausia klaida yra nesidomėjimas tuo, ką valgote. Siūlau imti į rankas knygas ir skaityti, o įgytas žinias pritaikyti.
Žinoma, keisti įpročius sunku, ypač, kai kas nors taikosi atimti mėgstamą „bulką“, bet tikrai verta.
Kad permainos būtų lengvesnės, susiraskite bendraminčių ir geresnės sveikatos link keliaukite kartu. Šiuo metu vis daugiau žmonių ima sąmoningėti, domėtis, rūpintis savimi. Apsilankykite mitybos seminaruose, kur informacija bus koncentruota, pritaikyta mūsų klimatui ir kitoms sąlygoms.
– Propaguojate augalinę mitybą – kuo ji naudinga?
– Jei visi pasaulio žmonės maitintųsi tik gyvūninės kilmės maistu, išmaitinti visus žmones reikėtų antros planetos, o Žemės resursai baigtųsi per keliolika metų. Tiesa, žmonės imtų gyventi dar trumpiau ir masiškai kentėtų nuo širdies ir kraujagyslių sutrikimų, vėžio, diabeto, psichinių ligų. Žymiai padaugėtų sergančių Alzhaimerio liga, galbūt prasidėtų karai.
Taigi, gyvūninės kilmės mityba visų pirma gresia katastrofinėmis pasekmėmis planetai, antra – mūsų pačių sveikatai, jau nekalbant, kad kasmet kankinami ir žudomi milijardai gyvūnų.
Aš pasiryžau, kad visą likusį gyvenimą prieš tai kovosiu – mokysiu žmones adekvačios mitybos taisyklių, kad išsaugotų planetą, savo sveikatą ir dėl savo kaprizų nežudytų. Jau ne vieną kartą minėjau, kad pasaulyje daugiau nei 2 milijardai žmonių badauja, kai tuo tarpu 2/3 dirbamos pasaulio žemės naudojama pašarų auginimui. Link ko einame? Labai skauda širdį dėl to. Bet darau viską, ką galiu, kad tai pakeisčiau.
Visų augalinės mitybos privalumų trumpai nesugebėčiau išvardinti, nes jų yra begalė: be aplinkosauginių ir etinių priežasčių, visų pirma ji suteikia gerą savijautą, daug energijos, žymiai kokybiškesnį miegą, liekną, gražų kūną, švelnią odą, gerą regėjimą, stiprią širdį ir kraujagysles, ramybę, gyvenimo džiaugsmą.
Pagalvokite, kad taip maitindamiesi senatvėje galėsite leisti laiką ne poliklinikose ir ligoninėse bei visą pensiją išleisti vaistams, o aktyviai žaisti su anūkais, vaikštinėti ir bėgioti gamtoje, žiemą – su bendraminčiais lįsti į eketę. Yra daug smagesnės veiklos, nei trinti suolus gydytojo priimamajame!
– Koks jūsų dienos racionas – kiek kartų per dieną, kokiais kiekiais ir ką valgote?
– Kiekvieną rytą geriu daugiau nei pusę litro šilto (40 laipsnių) vandens, į kurį išspaudžiu vienos citrinos sulčių. Iki pat pietų nieko nevalgau, nebent išgeriu dar vandens ar suvalgau vieną kitą vaisių.
Pietus valgau po vidurdienio treniruotės, t.y. apie 14 val. Pietums paprastai valgau didelį dubenį salotų. Pavakary suvalgau vaisių: obuolių, bananų, apelsinų ar mandarinų, mangų, kartais – labai tamsaus (minimum – 70 proc. kakavos) juodojo šokolado.
Po vakarinės treniruotės valgau vaisių, sriubos arba ruginės duonos sumuštinių su avokadu. Valgau ne vėliau kaip likus 2-3 valandoms iki miego.
– Kokios pagrindinės maisto derinimo taisyklės? Kas vyksta jų nesilaikant?
– Pirmoji maisto derinimo taisyklė, kurios išmokau – niekuomet nevalgyti baltymų su angliavandeniais. Juos sumaišius ima vykti stiprios puvimo reakcijos, ir žmogaus žarnynas nuo tokio maisto kenčia geras kelias valandas. Suvalgius tokią kombinaciją maiste esančios medžiagos nepasisavinamos, negana to, nesuvirškintas maistas lieka žarnyne dar kelias dienas jį stipriai nuodydamas. Organizmas stengiasi neutralizuoti šią žalą, deja, ilgainiui tai išsivysto į rimtas ligas, tokias, kaip diabetas, pankreatitas, įvairūs dermatitai ir kt.
Taigi, pagrindinės maisto derinimo taisyklės yra šios: niekuomet nemaišykite baltymų su angliavandeniais, vaisius valgykite atskirai ir jokiu būdu ne po sočių pietų kaip desertą, valgydami negerkite, nemaišykite saldaus ir rūgštaus. Yra ir daugiau taisyklių – plačiau šią temą nagrinėsiu nemokamoje paskaitoje „Vegfest LT“ vasaros festivalyje, kuris vyks birželio 8 d. prekybos ir laisvalaikio centre „Panorama“ Vilniuje. Mano paskaita vyks nuo 14 val., tačiau paskaitos vyks visą dieną – programoje yra ir daug kitų naudingų pranešimų.
– Kaip užtikrinti, kad žiemos metu, ankstyvą pavasarį užtektų visų reikalingų vitaminų bei mineralų?
– Tai įdomi, bet gan sudėtinga tema. Vienas dalykas, kurio būtinai rekomenduoju valgyti žiemą bei pavasarį, kuomet dar nėra didelio šviežių daržovių pasirinkimo, yra fermentuoti (rauginti) produktai. Pavyzdžiui, rauginti kopūstai – tai tikras supermaistas.
Perkant šviežius vaisius, daržoves, geriausiai imti vietinius – obuolius, įvairias šaknines daržoves. Vaisiai, atvežti iš užsienio, skinami dar neprinokę, kad ilgiau negestų, apdorojami specialiomis cheminėmis medžiagomis, ir laikomi dujų pripildytuose šaldytuvuose. Tokie vaisiai dažnai būna apkrėsti pelėsiu. Na, o ką daro grybelis (labiausiai paplitęs – kandita albicans) mūsų kūnuose, geriau nesiplėsiu, nes sužinoję tiesą greičiausiai negalėsite užmigti.
Didelius vitaminų bei mineralus kiekius turi įvairūs daigai – jų nesunku užsiauginti tam skirtose daigyklose ar paprasčiausiuose stiklainiuose.
– Ką manote apie vadinamąjį supermaistą (spirulina, chlorela, peruvinės pipirnės šaknys, bolivinių balandų sėklos ir kt.) – ar jis tikrai reikalingas, ar tai – tik pinigų švaistymas?
– Supermaisto idėja man patinka, tačiau reikia suprasti, kad tai nėra panacėja.
Jei maitinatės neperdirbtu, visaverčiu maistu, jums tikrai neprireiks jokių egzotiškų brangių produktų. Na, o jeigu valgote bet ką, tada egzotiški brangūs produktai gerą sveikatos lygį irgi vargu ar užtikrins.
Žmonės visais laikais ieškojo lengvo ir greito būdo turėti puikią sveikatą. Deja, tokio būdo nėra.
Tiesa, yra ir nebrangaus supermaisto – pavyzdžiui, mano jau minėti rauginti kopūstai, brokoliai, špinatai, lietuviškos miško uogos, ypatingai – mėlynės. Šie produktai – tiesiogine šio žodžio prasme – maisto medžiagų bombos. Bet pasikartosiu – nepasikliaukite šių produktų stebuklingomis galiomis: mitybos pagrindą turi sudaryti kokybiški visaverčiai augaliniai produktai.
– Ar reikalingi žmogui sintetiniai papildai, ar įmanoma reikalingas medžiagas gauti iš maisto?
– Atsiminkite dar kartą: mūsų kūnas nepritaikytas virškinti sintetinio maisto, taip pat ir sintetinių papildų: visi virškinimo organai priverčiami dirbti maksimaliu pajėgumu, kad tai apdorotų. Tokios apkrovos alina skrandį, kepenis, kasą, bereikalingai išnaudoja fermentus, kurių turime ribotą kiekį.
Žymus japonų gastroenterologas Hiromi Shinya aiškiai konstatavo, kad mes gimstame su 3000-5000 fermentų ir kuo greičiau juos išnaudojame, tuo grečiau mirštame. Jam pritaria ir daugelis kitų sveikatos specialistų. Žodžiu, pasikartosiu – jokio sintetinio maisto, ir jokių sintetinių papildų!
– Daug kas mano, jog maitintis augaliniu maistu – brangu. Ar galėtumėt paneigti šią mintį?
– Jei norite, kad kalbėčiau atvirai (juk norite, tiesa?) – kokybiškas maistas yra brangesnis už menkavertį. Bet – ligos, jų sukeltas skausmas, gydymas, mirtis... kainuoja žymiai daugiau! Taigi – jums rinktis – išleisti maistui 20-30 proc. daugiau, tačiau džiaugtis gera savijauta ir energijos gausa tikrai verta.
– Kokius mitus apie augalinę mitybą esate girdėjęs ir kodėl jie nėra tiesa?
– Tų mitų yra labai daug. Jau atsibodo kalbėti apie baltymus (iš kur veganai gauna baltymų?), geležį, kalcį ir kitas medžiagas, kurių neva yra tik mėsoje bei kituose gyvūninės kilmės produktuose. Visų pirma, noriu priminti, kad visos šios medžiagos mėsoje yra iš augalų! Kol maistinės medžiagos nukeliauja iš augalų į gyvūną, o paskui į žmogaus skrandį, jų koncentracija sumažėja tūkstančius kartų, todėl žymiai patikimesnis būdas gauti reikiamų medžiagų yra patiems valgyti augalus.
– Ką patartumėt žmogui, kuris norėtų išbandyti augalinę mitybą, bet dėl vienų ar kitų priežasčių vis dvejoja?
– Dvejojančiam žmogui tiesiog reikia praktiškai išbandyti augalinės mitybos teikiamus privalumus. Galėčiau pasakoti kiek nori, tačiau tai kiekvienas turi pajusti pats. Deja, kiek susiduriu, tai žmonės dažniausiai neturi motyvacijos sveikai maitintis – tik kai kokia liga suserga, tuomet susidomi sveikesne mityba. Na, nebent dar kas nors gražesnio, lieknesnio kūno nori.
Augalinė mityba, mano manymu, yra ideali, tiek sveikatos prasme, tiek kitomis prasmėmis, apie kurias jau kalbėjau. Ją išbandyti nėra sunku. O rezultatai matomi itin greitai. Ims kristi svoris, pagražės oda, plaukai, nagai, be to atsiras papildomos „nemokamos“ energijos, kurią galėsite skirti sau, savo šeimai, draugams.
– Su kokiais sunkumais pats susidūrėte keisdamas gyvenimo būdą ir kaip juos įveikėte?
– Didžiausias sunkumas buvo „tai ką dabar valgyti?“. Visiems kyla toks klausimas, ypač po mano seminarų. Visgi receptų nėra sunku rasti – jų pilnas internetas, yra išleista įvairių knygų (dabar jau – ir lietuvių kalba).
Išmokau gaminti žaliuosius kokteilius, daiginti – nebuvo iš karto lengva, bet dabar dėl to labai džiaugiuosi.
Teko įsigyti papildomos virtuvės technikos – smulkintuvą, sulčiaspaudę, vandens distiliatorių.
Išmokti naujų įpročių nėra sunku, tik iš pradžių tai reikalauja kiek daugiau pastangų bei laiko.
– Į ką atkreipti dėmesį renkantis maistą tiems, kas intensyviai sportuoja ar dirba fizinį darbą?
– Esu buvęs profesionalus sportininkas, dabar jau beveik 25 metus dirbu sveikatingumo srityje, ir galiu drąsiai teigti – pakeitus mitybą į augalinę visiems be išimties pagerėjo kūno motorinės sąvybės: jėga, ištvermė, atsistatymas po krūvio, bendra savijauta.
Bendros taisyklės „prieš“ ir „po“ sporto galioja tos pačios: jeigu jūs treniravote ištvermę, jums būtina atstatyti angliavandenius, jeigu jėgą – baltymus (beje, mums reikia ne baltymų, o aminorūgščių), jeigu prieš treniruotę suvalgysite sudėtingos struktūros baltyminio maisto, matysite, kuo tai baigsis. Primenu, jog nesuderintas maistas, kad ir augalinis, taip pat sėkmingai pūva žarnyne.
Dažnai taip pat girdžiu, kad žmonės, dirbantys fizinį darbą, turi valgyti labai sočiai (mėsa, kiaušiniai, cepelinai). Tokiais atvejais pateikiu jiems lietuvių tautos sveikatos statistiką: kaip raketa į viršų šauna tokios ligos, kaip širdies ir kraujagyslių sutrikimai, vėžys, diabetas, artritas, artrozė... Palinkiu jiems skanaus ir einu toliau dirbti savo darbų.
