Latvių mokslininkai palygino skirtingai laikomų vištų kiaušinių sudėtį – tyrimo rezultatai daugeliui bus netikėti.
Kaip rašoma pranešime spaudai, atskirti, kokiomis sąlygomis yra laikomos vištos, padės antspaudas ant pakuotės su numeriais: 0 – ekologiniame ūkyje laisvai laikomų vištų kiaušiniai; 1 – laisvai laikomų vištų kiaušiniai; 2 – ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai; 3 – narvuose laikomų vištų kiaušiniai.
Įdomu tai, kad pastarųjų trijų rūšių maistingumo skirtumai nežymūs, nes mineralų ir vitaminų kiekis juose beveik vienodas.
Tokią informaciją įrodo naujausias tyrimas, kurį atliko Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universiteto Maisto technologijos fakulteto mokslininkė Asnatė Ķirsė-Ozoliņa.
Tyrimui buvo parinkti trijų rūšių – laisvėje, ant kraiko ir narvuose laikomų vištų – kiaušiniai.
Buvo lyginama jų cheminė sudėtis ir mikrobiologinė kokybė. Nustatyta, jog visos kiaušinių rūšys atitinka maistinę vertę reglamentuojančius teisės aktus. Taip pat įvardinti tam tikri nedideli skirtumai, kurie, kaip pažymima, maistinei vertei įtakos neturi.
Į tyrimą nebuvo įtraukti ekologiški kiaušiniai, nes vištos ekologiniuose ūkiuose lesinamos ekologišku lesalu, o jų dedami kiaušiniai priklauso kitai kategorijai.
Kuriuose kiaušiniuose daugiau cholesterolio?
Palyginus skirtingomis sąlygomis laikomų vištų kiaušinių maistingumo parametrus, pastebėta, kad narvuose laikomų vištų kiaušiniuose yra keliais gramais mažiau baltymų, negu laisvai ir ant kraiko laikomų vištų kiaušiniuose.
„Tačiau šis kelių gramų baltymų trūkumas neturi jokios įtakos kiaušinių maistingumui“, – paaiškino mokslininkė Asnatė Ķirsė-Ozoliņa.
„Be abejo, jeigu norėdami priaugti svorio, per dieną suvalgote kilogramą kiaušinių, susidarys nemažas, apie 20 g, trūkumas. Tačiau eilinis žmogus suvalgo 1–2 kiaušinius per dieną, todėl baltymų kiekio skirtumas sudaro tik apie 1–2 gramus“, – komentavo specialistė.
Tyrimas nustatė dar kelis nežymius maistinių parametrų skirtumus.
Paaiškėjo, jog laisvėje laikomų vištų kiaušiniuose yra 10 proc. mažiau riebalų (t. y. 1–2 gramai), tačiau ir laisvėje, ir ant kraiko laikomų vištų kiaušiniuose yra daugiau cholesterolio, negu narvuose laikomų vištų kiaušiniuose – atitinkamai 32 proc. ir 64 proc.
„Cholesterolio kiekis – labai aktuali tema visuomenei, ypač žmonėms, turintiems problemų dėl jo reguliavimo. Tyrimas nustatė, kad narvuose laikomų vištų kiaušiniuose yra mažiau cholesterolio, negu kitų rūšių kiaušiniuose, tačiau reikia pažymėti, kad kiaušiniuose esantis cholesterolio kiekis turi minimalų poveikį sveiko žmogaus bendram cholesterolio lygiui“, – teigia mokslininkė.
Vien tik kiaušiniais nesimaitinkite
Tyrimas taip pat atskleidė, jog laisvėje laikomų vištų kiaušiniuose, lyginant su kitais, yra šiek tiek mažiau vitaminų A ir E, bet daugiau vitamino D ir biotino. Tuo metu ant kraiko laikomų vištų kiaušiniuose yra mažiausias vitaminų B1 ir B9 kiekis. Tačiau visų rūšių kiaušiniai yra vitaminų A, E, B2, fosforo ir seleno šaltiniai.
Teigiama, jog laisvėje laikomų vištų kiaušinių privalumas – didesnis jodo kiekis. Pastarasis naudingas jo stokojantiems žmonėms, pavyzdžiui, nėščiosioms.
Tuo metu kitų tirtų vitaminų ir mineralų kiekis visų trijų rūšių kiaušiniuose per mažas ir nesudaro 15 proc. rekomenduojamos paros dozės 100 g produkte. Tokio rodiklio nepasiekia nė vienos rūšies kiaušiniai. Tai reiškia, kad mityba vien kiaušiniais neaprūpintų organizmo visais reikiamais vitaminais.
Tyrimo duomenimis, skirtingomis sąlygomis laikomų vištų kiaušiniuose baltymų ir riebalų kiekis neženkliai skiriasi, tačiau baltymų, mononesočiųjų ir omega 3 riebalų rūgščių visose kiaušinių rūšyse yra pakankamai daug.
Apskritai tirtų kiaušinių maistinės vertės skirtumai buvo per maži, kad būtų galima išskirti kurią nors tinkamiausią žmonių mitybai kiaušinių rūšį.
Sezoniniai svyravimai
Toks tyrimas Latvijoje atliktas pirmą kartą, tad tai tik pirmas žingsnis išsamios analizės link.
Tokie tyrimai ir jų rezultatai gali turėti įtakos ateityje gerinant vištų dedeklių lesinimą. Tiesa, pažymima, jog tyrimas buvo atliktas praėjusių metų rugsėjo pradžioje, todėl jį pakartojus kitu metų laiku rezultatai gali skirtis.
Visus metus atliekamų tyrimų ryškiausi skirtumai būtų susiję su laisvai laikomų vištų kiaušiniais, nes vasarą, skirtingai nei žiemą, vištos susiranda maisto lauke. Tai turi daug įtakos mineralų ir vitaminų įvairovei. Tačiau šio tyrimo išvadų pakanka įrodyti, kad vištų laikymo sąlygos neturi didelės įtakos kiaušinių sudėčiai ir kokybei.
Vištų kiaušinių kokybės parametrai buvo įvertinti pagal Europos Parlamento ir ES Tarybos reglamentus ir dokumentą „Latvijos gyventojams rekomenduojama energinė ir maistinė vartojimo norma“. Visus kiaušinių pavyzdžius tyrimui suteikė AS „Balticovo“.
Informaciją surinko Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universiteto Komunikacijos ir rinkodaros centro Komunikacijos skyriaus vadovė Lana Janmerė.
