Būna ir refliuksas, kai rūgšties burnoje nejaučiame. Ilgainiui toks pasislėpęs sveikatos sutrikimas gali sukelti kitas bėdas: dantų problemas, užkimimą, kosulį, sinusitą, lėtinį obstrukcinį bronchitą, dusulio priepuolius, astmą.
Viena sunkiausių komplikacijų – stemplės vėžys.
Taigi, kas tai per liga? Gastroezofaginio refliukso liga (GERL) – tai lėtinė būklė, kai pažeidžiama stemplės gleivinė ir skrandžio turinys į stemplę patenka dažnai bei didėja atpilamas jo kiekis.
Klaidingai manoma, kad jaučiama rūgštis kyla dėl padidėjusio skrandžio sulčių rūgštingumo. Atvirkščiai – ši liga vystosi sumažėjus rūgštingumui.
Stemplės apatinėje dalyje yra raukas (sfinkteris), kuris saugo stemplės gleivinę nuo agresyvaus rūgštaus skrandžio turinio poveikio. Ryjant maistą stemplės raukas trumpam atsipalaiduoja leisdamas turiniui patekti į skrandį. Sutrikus rauko funkcijai, atsipalaidavimas įvyksta ne laiku, užtrunka ilgiau nei įprastai. Taip pat kuo vyresni esame – tuo rūgštingumas mažesnis. Todėl šia liga retai kada skundžiasi jauni žmonės.
Taigi, jei rūgštingumas yra sumažėjęs, turime ne gerti rūgštingumą mažinančius vaistus, o atkurti virškinimo funkciją.
10 minučių prieš valgį tinka išgerti 1 arbatinį šaukštelį citrinos sulčių arba nefiltruoto obuolių sidro acto, skiesto vandeniu. Virškinimui gerinti puikiai tinka šviežias imbieras, pankolio ir saldymedžio arbatos.
Nepamirškime ir mitybos. Kasdien valgomas maistas turi daug įtakos mūsų sveikatai.
Pirmiausia reikėtų atsisakyti baltų miltų, cukraus, kavos, šokolado, alkoholio, kepto, greito maisto ir visų pusfabrikačių. Refliuksą lemia ir nuolat patiriamas stresas, darbas pavalgius ir pasilenkus, drabužiai aptemptu liemeniu, rūkymas, persivalgymas, tad dažnai vien mityba nepadeda – kartu reikia keisti ir gyvenimo būdą. Miegoti rekomenduojama aukščiau pakėlus galvą.
Galima atlikti maisto netoleravimo testą.
Daktaras C. Zalvan atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 200 žmonių, kuriuos kamuoja GERL problema. Tyrimo rezultatai parodė, kad šią ligą gali padėti įveikti 90% vegetariška mityba. Pacientai, kurie maitinosi daržovėmis, vaisiais, ankštiniais, grūdais, sėklomis ir riešutais, o mėsos ir pieno produktai buvo vartojami tik 2-3 kartus per savaitę, po šešių savaičių nurodė, kad jaučia ženkliai mažesnius ligos simptomus.
Taigi, planuojant mitybą reikėtų rinktis sveikuosius riebalus (avokadus, alyvų ir kokosų aliejų, šiek tiek riešutų ir sėklų), kiaušinius, liesą mėsą, žuvį, grūdus (avižų dribsniai, grikiai, ryžiai), vaisius ir daržoves.
Valgyti šiltą maistą. Maistas neturi būti per karštas ar per šaltas. Geriausia rinktis švelnaus skonio, namie gamintus patiekalus.
Patarimais pasidalijo „Kuras kūnui“
