Specialistų teigimu, toks maistas gali sumažinti infarktų, insultų ir tokių lėtinių ligų, kaip 2 tipo cukrinis diabetas, išsivystymo tikimybę.
Be to, tai padeda palaikyti sveiką svorį, normalų kraujo spaudimą ir cholesterolio kiekį kraujyje. O geriausia tai, kad šis supermaistas yra pigus ir nesunkiai randamas bet kurioje maisto prekių parduotuvėje.
Kokia tai maistinė medžiaga ir kiek jos reikia mūsų organizmui?
Skaidulos – tai nėra seksualiausiai skambantis dalykas pasaulyje, bet vieno tyrimo metu buvo nagrinėjama, kiek skaidulų turėtume suvalgyti ir kokią naudą jos teikia sveikatai.
Skaidulinės medžiagos yra gerai žinomos kaip prevencinė priemonė nuo vidurių užkietėjimo, bet jos turi kur kas daugiau teigiamų savybių.
Naujojoje Zelandijoje esančio Otago universiteto ir Dandžio universiteto mokslininkai tvirtina, kad žmonės mažiausiai turėtų suvartoti 25 g skaidulų per dieną.
Jų teigimu, tai pakankamas kiekis, norint pagerinti sveikatą, bet kitos gerosios savybės gali pasireikšti suvartojus ir kiek daugiau negu 30 g skaidulinių medžiagų.
Štai vidutinis bananas sveria maždaug 120 g, tačiau tai nėra grynos skaidulos. Atskyrus visas kitas medžiagas, taip pat natūralų cukrų ir vandenį, lieka tik 3 g skaidulų.
Įrodyta, kad dauguma žmonių visame pasaulyje per dieną suvalgo mažiau negu 20 g šių organizmui svarbių medžiagų.
Kiti produktai, kuriuose yra skaidulų
Jų yra vaisiuose ir daržovėse, kai kuriuose pusryčių dribsniuose, duonoje ir visadalių grūdų makaronuose, ankštiniuose augaluose, pavyzdžiui, pupelėse, lęšiuose ir avinžirniuose, taip pat riešutuose bei sėklose.
Pasak Oklando technologijos universiteto mitybos profesorės Elaine Rush, pusė puodelio avižinių dribsnių turi 9 g skaidulų, plona duonos riekelė – 2 g, puodelis išvirusių lęšių – 4 g, virta bulvė su lupenomis – 2 g, morka – 3 g, o obuolys su odele – 4 g.
„Nėra lengva įtraukti reikiamą skaidulų kiekį į savo mitybos racioną. Tai gana nemenkas iššūkis“, – pabrėžė ji.
Jungtinės Karalystės Nacionalinės sveikatos tarnyba pataria virti bulves su lupenomis, pakeisti baltą duoną, makaronus ir ryžius į visadalių grūdų produktus, rinktis pusryčių dribsnius, kuriuose būtų daugiau skaidulų, gaminti dažniau salotas su žirniais, pupelėmis ar lęšiais, desertui arba užkandžiui valgyti daugiau riešutų ir šviežių vaisių ir kasdien suvalgyti bent penkias porcijas vaisių ir daržovių.
Kokia iš to nauda?
Atlikus 185 tyrimus ir 58 klinikinius bandymus, rezultatai buvo aprašyti „The Lancet“ medicininiame žurnale.
Paaiškėjo, kad pakeitus 1 tūkst. žmonių mitybą, kurioje yra mažai skaidulų (mažiau negu 15 g) į mitybą, kurioje yra daug skaidulų (25-29 g), 13 žmonių išvengtų mirčių, 6 – širdies ligų.
Be to, rezultatai nustatė, kad tai mažina 2 tipo cukrinio diabeto ir žarnyno vėžio riziką, padeda numesti svorį, sumažina kraujo spaudimą ir cholesterolio kiekį kraujyje.
Skaidulinės medžiagos suteikia sotumo jausmą, o taip pat tai yra ir žarnyne esančių bakterijų maistas. Tad kuo daugiau suvartojame skaidulų, tuo geriau.
Kodėl tai svarbu?
Žinoma, tai, kad skaidulos, visadalių grūdų produktai, vaisiai ir daržovės yra sveikos ir naudingos, neturėtų stebinti. Tačiau žmonės vis atsuka šioms maistinėms medžiagoms nugarą dėl mažai angliavandenių turinčios mitybos išpopuliarėjimo.
„Turime atkreipti dėmesį į šį tyrimą. Nepaisant to, kad mažai angliavandenių turinti mityba populiari, privalome suprasti, kad prarandame galimybę gauti reikiamą kiekį skaidulų iš visadalių grūdų produktų.
Šis tyrimas patvirtina, kad visadalių grūdų produktai ir skaidulos turi ilgalaikės naudos sveikatai“, – teigia Kembridžo universiteto profesorė Nita Forouhi.
Tyrimas buvo atliktas, kad padėtų Pasaulio sveikatos organizacijai nustatyti oficialius nurodymus, kiek skaidulų žmonėms reikia suvartoti, kad pagerintų sveikatą.
Parengta pagal BBC.
