Buvo išplatinta daug įrodymų prieš vieną ar kitą maisto produktą, tačiau iki šiol nebuvo atliktas ilgalaikis ir didesnės apimties bandymas, kuriame būtų palyginti žmonių valgymo įpročiai. Nes tokie tyrimai, kad sveiki asmenys turėtų versti save vienerius metus laikytis mitybos, kurios metu persivalgytų ir nutuktų, nėra nei etiški, nei praktiški.
Vis dėlto tokį tyrimą įmanoma atlikti su pelėmis. Praėjusią vasarą „Cell Metabolism“ žurnale buvo aprašytas bandymas, kurio metu mokslininkai analizavo mitybos ypatumus. Šimtui suaugusių pelių patinų tyrėjai atsitiktinai paskyrė vieną iš 29 mitybos planų.
Kai kurių mitybos planų 80 proc. kalorijų sudarė sotieji ir nesotieji riebalai bei dalis angliavandenių, kitus planus sudarė nedidelė dalis riebalų ir rafinuoti angliavandeniai, ypač esantys grūduose ir kukurūzų sirupe, bet kai kuriuose mitybos planuose angliavandeniai būdavo gaunami iš cukraus.
Dar kitoms dietoms buvo būdinga arba labai didelė, arba labai maža baltymų dalis. Pelės tos pačios mitybos turėjo laikytis 3 mėnesius, tai prilygsta maždaug 9 žmogaus metams. Joms buvo leidžiama ėsti ir judėti narve taip, kaip nori.
Po 3 mėnesių buvo išmatuotas pelių kūno svoris ir sudėtis, o jų smegenų audinio paimta ištirti, kad būtų patikrinta, ar pasikeitė genų veikla, rašė nytimes.com.
Tik kai kurios pelės nutuko, ypač tos, kurių mityboje vyravo daug riebalų turintis maistas. Šių pelių smegenų srityje buvo pastebėti tam tikrų genų veiklos pakitimai, mat riebalai suteikė joms laimės.
Jokia kita dieta, net ir tos, kuriose buvo apstu cukraus, neprisidėjo prie svorio ir genų veiklos pakitimo. Taip pat mitybos planas, kurio sudėtyje buvo daugiau negu 60 proc. riebalų, nepadidino svorio. Tokį maistą ėdusios pelės suvartojo jo mažiau, turbūt dėl to, kad jų skrandis nepriimdavo tiek daug riebalų.
Šie rezultatai buvo atkartoti ir vėlesniuose tyrimuose su keturiomis kitų pelių veislėmis.
Patinai, kurie ėsdavo gana daug riebalų turinčio maisto, nutuko, o kiti ne.
„Panašu, kad riebaus maisto vartojimas prisideda prie nutukimo“, – sakė tyrimui vadovavęs Škotijos Aberdyno ir Kinijos mokslų akademijos profesorius Johnas Speakmanas.
Profesorius ir jo bendraautoriai mano, kad riebūs valgiai stimuliuoja ir pakeičia smegenų dalies veiklą, kuri sukelia pelėms norą ėsti daugiau tokio maisto, ignoruojant kitus kūno signalus, rodančius, kad jos jau suvartojo pakankamai maisto, kad turėtų užtektinai energijos.
Tyrimo metu dėmesys buvo sutelktas į svorio augimą, o ne jo praradimą ir, žinoma, bandymo subjektas buvo pelės, o ne žmonės. Tačiau rezultatai vis vien yra labai įdomūs. Taigi, cukrus ir baltymų trūkumas neprisidėjo prie nutukimo, kalti buvo riebalai.
