Paprastai sakant, GMO – tai maisto gaminiai, kurių pakeista genetinė informacija: organizmas įgyja jam nebūdingų savybių, tampa atsparus kenkėjams, išlaiko daugiau maistinių savybių, ne taip greitai genda ir t.t. Keičiant genus galima pakeisti produkto prekinę išvaizdą ir veikimo būdą. Tarkime, į pomidorą gali būti įterpta žuvies genetinės informacijos, tai padės pomidorui geriau atlaikyti šaltą temperatūrą. Arba GMO lašiša užaugs greičiau nei laukinė ir greičiau bus tinkama vartoti.
Genetiškai modifikuoti produktai atsirado 1996 metais ir plačiai paplito ne tik Amerikoje. Jų gausu Brazilijoje, Argentinoje, Indijoje, Kanadoje, Kinijoje ir t.t.
Įdomu, kad Rusija apskritai yra uždraudusi auginti ir net importuoti bet kokius genetiškai modifikuotus produktus ir nė neplanuoja keisti savo nuomonės. Ji griežtai pasisako prieš GMO ir yra įsitikinusi, kad jų vartojimas turi sveikatai neigiamų padarinių.
Europos Sąjunga (ES) taip pat paiso griežtesnių normų, tad kai kurie Amerikoje leidžiami produktai neparduodami Europoje. Tik keliose šalyse – Čekijoje, Slovakijoje, Rumunijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje – leidžiama auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus (tai vienintelis produktas, kurį šiuo metu leidžiama auginti ES).
Be to, genetiškai modifikuotiems produktams Amerikoje nereikia papildomo žymėjimo, priešingai nei Europoje, kur visi tokio tipo produktai turi būti žymimi.
Išimtis – gyvulių mėsa, genetiškai modifikuotais pašarais šeriami gyvuliai neprivalo būti žymimi. Mane labai nustebino, kad nors Europoje beveik neauginame genetiškai modifikuotų produktų, milžiniškais kiekiais importuojame genetiškai modifikuotus gyvulių pašarus, tad ši situacija dar kartą įrodo, kodėl valgant mėsą būtina rinktis ekologišką.
Deja, vienos nuomonės dėl genetiškai modifikuotų produktų nėra. Vieni teigia, kad tai puikus šiuolaikinis sprendimas, leidžiantis pamaitinti daugiau žmonių (nustebsite, bet maisto stoka vis dar yra didelė šiuolaikinės visuomenės problema), dažnai prireikia mažiau sąnaudų tokiam maistui užauginti, nes, tarkime, kai kurių genetiškai pakeistų grūdų nepuola kenkėjai.
Tačiau jei geriau pagalvotume, toks maistas buvo sukurtas tik maždaug prieš 20 metų, jis nėra natūralus, gamtoje jis neauga ir neegzistuoja, tad kyla klausimas, kokių ilgalaikių padarinių jis gali sukelti mūsų sveikatai.
Taip pat mokslininkai nerimauja, kokių pasekmių tai turės genetiškai nemodifikuotiems augalams, juk žiedadulkės labai lengvai plinta ir augalai kryžminasi vieni su kitais.
Kitas svarbus faktas, kad GMO gali neigiamai veikti mūsų nervų sistemą ir padidinti riziką susirgti Alzheimeriu. Įdomu tai, kad Amerikoje, kur pastaraisiais metais itin paplito genetiškai modifikuoti produktai, smarkiai išaugo vaikų alergijų skaičius. Nors kai kurie specialistai bando teigti, kad minėti pokyčiai susiję su šių produktų vartojimu, Harvardo universitetas ir Pasaulio sveikatos organizacija tai neigia.
Bėda, kad jie jau ne kartą klydo ir po tam tikro laiko iš esmės pakeitė savo nuomonę, tad man norėtųsi laikytis pozicijos, kad jei yra rizika, geriau jos venkime.
Nors studijų su žmonėmis nėra (jos realiai vyksta mums valgant šiuos produktus), man pakanka studijų su žiurkėmis, kad suprasčiau, jog GMO turinčių produktų mano virtuvėje nebus. Kitoms kartoms nenoriu būti eksperimentinė pelytė.
