Neretai pastebiu, kiek daug žmonių šiais laikais tapo priklausomi nuo saldumynų. Maistas yra ne tik maistinių medžiagų šaltinis, bet ir didžiulis malonumas. Esu įsitikinusi, kad turėtume mėgautis maistu, bet jei emocines problemas pradedame glaistyti saldumynais, ilgainiui tai gali ne tik sukelti valgymo sutrikimų, bet ir nulemti sveikatos problemų, tokių kaip cukrinis diabetas ir antsvoris.
Ne kartą esame girdėję, kad cukrus mūsų smegenis veikia panašiai kaip narkotikai, tad savo praktikoje susidūrusi su į depresiją, nuotaikų pokyčius linkusiais pacientais pastebiu, jog jie dažnai valgo labai daug saldumynų. Deja, patenkame į užburtą ratą ir norint iš jo išeiti kartais būtina gana drastiškai atsisakyti cukraus, kad suprastume, kiek daug jo suvalgome.
Rašydama šį skyrių kaip tik vykdžiau 30 dienų iššūkį visiškai atsisakydama cukraus. Buvo įdomu stebėti, kaip pasikeitė žmonių požiūris į cukrų. Dauguma šio iššūkio dalyvių skundėsi, kad pirmosios dienos buvo gana sunkios, bet praėjus pirmai savaitei cukraus poreikis gerokai sumažėjo. Atsimenu vienos moters žinutę, ji dėkojo, kad padėjau atsikratyti šios priklausomybės. Nesakau, kad visiems dabar reikia imtis tokio iššūkio ir pulti į kraštutinumus, deja, ne kartą esu pastebėjusi, kad vienas efektyviausių būdų sumažinti tokių priklausomybę skatinančių produktų kaip kava, alkoholis ar cukrus vartojimą – kuriam laikui ar net visam gyvenimui išbraukti juos iš savo raciono.
Šis iššūkis man pačiai buvo labai įdomus, nebesu didelė saldumynų mėgėja, geriau jau pasirinksiu gardų mėsos ar žuvies patiekalą, nei suvalgysiu desertą. Tačiau prisipažinsiu, mano namuose visada galima rasti juodojo šokolado, juo mielai mėgaujuosi. Taigi net pati nepastebėdama susikūriau įprotį po pietų ar vakarais suvalgyti keletą skiltelių juodojo šokolado.
Būkime atviri, jame yra ir cukraus. Tad kaip užprogramuotas robotukas visada žingsniuodavau link spintelės ieškoti šokolado. Kai priėmiau šį iššūkį, šokoladas vis dar gulėjo lentynoje, tad patikėkite, kokia man buvo nuostaba, kai pirmomis iššūkio dienomis iš įpročio atidarydavau spintelę siekdama šokolado ir stabtelėdavau prisiminusi, kad atsisakiau cukraus 30 dienų.
Galiu kategoriškai pasakyti, kad cukraus poreikis visiškai išnyko: pirmomis dienomis vis dar norėjosi daugiau vaisių, bet vėliau net jie pasirodė per saldūs. Atrodo, toks mažas pokytis, bet kokie dideli rezultatai.
Norėdama suprasti, kaip jautėsi kiti iššūkio dalyviai, atlikau statistinį tyrimą ir sužinojau, jog žmonės pastebėjo ne vieną sveikatai teigiamą pokytį – pagerėjo virškinimo sistemos darbas, odos būklė, nuotaika, miego kokybė, padaugėjo energijos ir didelė dalis žmonių numetė svorio.
Toks iššūkis gali pavykti tik tada, kai žinome, dėl ko tai darome, nes, deja, mūsų valia ne geležinė, kai užeina silpnumo akimirkos, mums būtina remtis savo išsikeltais tikslais. Vieni gali būti motyvuoti ateinančios vasaros ir noro atrodyti puikiai paplūdimyje, kiti siekia geresnės nuotaikos ir miego kokybės, tretiems atsibodo nuolatinės odos problemos.
Kaip jau ne kartą minėjau, viskas priklauso nuo to, kaip smarkiai ko nors norime. Jei tikrai kryptingai stengiamės, visada rasime būdų pasiekti užsibrėžtą tikslą, bet jei mūsų noras ne toks stiprus, sugalvosime aibę pasiteisinimų.
Cukraus ir dirbtinių saldiklių tema yra labai plati, visą skyrių galite rasti mano knygoje „Balansas kasdienybėje“. Šį kartą norėčiau aptarti vieną natūralią cukraus alternatyvą, kurią esu labai pamėgusi.
Stevija (E960) išgaunama iš Pietų Amerikoje, Peru, esančių augalų, kurie natūraliai be galo saldūs (net 300 kartų saldesni už cukrų), tad suteikia saldumo patiekalui ir mums šio produkto reikia labai mažai. Glikeminė apkrova lygi nuliui, tad jos vartojimas visiškai neturi poveikio mūsų cukraus kiekiui organizme, tinka cukriniu diabetu sergantiems žmonėms.
Stevija neturi kalorijų, tad ją vartojant negresia priaugti svorio ar nutukti. Šis natūralus saldiklis rado savo vietą Europoje – 2011 metais buvo pripažintas kaip labai saugi cukraus alternatyva ir plačiai pradėtas vartoti maisto pramonėje. Peržvelgus medicininę literatūrą galima pastebėti, kad natūralios stevijos vartojimas neturi jokio šalutinio poveikio.
Norėčiau paminėti, kad pastaruoju metu žinių apie stevijos naudingąsias savybes dar labiau padaugėjo, tad nemažai bendrovių pradėjo vartoti ir pardavinėti šį produktą. Dažnai stevija maišoma kartu su kitais dirbtiniais saldikliais norint sukurti panašią į cukrų konsistenciją, tokių produktų siūlyčiau vengti ir geriau rinktis 100 proc. grynos stevijos ekstraktą – steviolio glikozidą.
Stevija – mano mėgstamiausia ir dažniausiai rekomenduojama cukraus ir dirbtinių saldiklių alternatyva. Vienintelis trūkumas – jos skonis gana specifinis ir ne visiems patinka. Jei išbandėte vieno gamintojo ir jums nepatiko, išmėginkite kitų, kol rasite tinkamiausią.
